Užluobės lurdas

Užloubės kaime priešais žinoma Šarkės dvarą buvo nemažas valstiečio Juozo Žadausko ūkis. Jo žemė šliejosi prie Luobos upės, prie aukšto jo skardžio. Juozas Žadauskas apsižadėjęs 1938 metais šiame skardyje prie pat upės pastatė nedidelį Lurdą, pasodino liepaičių, aptvėrė tvorele. Prie naujo Lurdo šventinimo dalyvavo keturi kunigai.

Antrasis šventinimas buvo, kai į iškastą šulinuką kunigas L. Jankauskas supylė iš Prancūzijoje esančio Lurdo atvežtą vandenį. Abiejose iškilmėse dalyvavo daug žmonių iš apylinkinių kaimų, Skuodo ir Truikinų parapijų.

Lurdo įrengėjęs buvo sumanęs viršuje, ant skardžio, pastatyti koplyčią (bažnytėlę). Ją su Lurdu sujungti laiptais. Tačiau prasidėjusi prieškario, karo metų ir pokario suirutė visus sumanymus ir darbus neribuotam lakui nutraukė. 1948 metais Juozas Žadauskas su žmona ir dukra buvo ištremtas į Irkutsko sritį, kur nuo bado, šalčio ir sunkaus fizinio darbo mirė Žadauskienė, o antrąją dieną ir pats Žadauskas. Ten ir palaidoti.

Ši visų gerbiama vieta išliko nenusiaubta, nesunaikinta. Gal ir todėl, kad ji buvo tolėliau nuo takų ir kelių, nuo įtarios ir piktos akies.

Labiausiai Lurdas lankomas ir prie jo meldžiamasi gegužės mėnesį. Jo viršutinėje dalyje užrašyta: ,,Marija ligonių sveikata“.

Meldžiamasi Marijai prie jos garbei skirto altoriaus ar Marijos paveikslo, kuris papuošiamas gėlėmis. Šarkės Lurde gegužės mėnesį meldžiamasi, o paskutinį gegužės sekmadienį čia aukojamos Šv. Mišios.
Informacijos šaltinis: www.skouds.lt