Trakų vokės dvaro sodyba

Dvaras įsikuręs prie Vokės upės ir nuo XIX a. vid. priklauso grafams Tiškevičiams, kurie jį pirko iš Trakų maršalkos Liudviko Dombrovskio. Žinių apie ankstyvesnius Trakų Vokės savininkus nėra išlikę. Valdant Tiškevičiams, buvo užveistas parkas, iškasti prūdai, kuriuose auginamos seliavos ir kitos vertingų rūšių žuvys. 1885 m. dvarui priklausė 4735 dešimtinės žemės. Rūmai pritaikyti vietos reljefui ir gerai dera su gamtovaizdžiu.

Prabangūs rūmai buvo Juozo Tiškevičiaus rezidencija, aptverti plytų tvora su pseudogotikinio-rytietiško stiliaus vartais bei urnomis. Prie vartų buvo sargo-šveicoriaus namelis. Rūmai puošti aštuoniomis skulptūromis, prieangis – gipso skydu su Lelyvų herbu. Prieškambaris buvo paremtas keturiomis kolonomis ir nuo jo tęsėsi galerija, kurioje, be puikių baldų, kabejo Suchodolskio paveikslai: “Maskvos gaisras”, “Griunvaldo mūšis”, “Benderų mūšis”, “Jono III susitikimas su Leopoldu” ir didžiausias paveikslas – Verbockchoveno „žirgas arklidėje su dviem šunimis”. Visos rūmų sienos buvo nukabinėtos žinomų dailininkų paveikslais, vertingomis drobėmis iš Paryžiaus, kabojo aštuoni dideli kilimai iš Chodkevičių manufaktūros su kaimo ir Europos miestų vaizdais. Šie vertingi daiktai priklausė Mykolo Tiškeviciaus kolekcijai. Dvaro rūmai dviejų aukštų, o flygeliai – vieno. Didžiuliame 16 ha parke buvo žolynai, altanos, šiltnamis, pavėsine, statulos, sudėtinga vandens sistema. Dešinėje parko pusėje buvo du lapuočių medžių tuneliai, koplyčia ir pseudogotikinio stiliaus purpuriniai vartai. Koplyčia buvo gotikinio stiliaus su keturiomis skulptūromis ant frontono, įvairiaspalviais langais, ant kurių buvo šventojo Rašto citatos. Ši koplyčia buvo Tiškevičių mauzoliejus.

Antrojo pasaulinio karo metais dvare gyveno kolonistai iš Olandijos. Po 1945 m. dvaras tapo Ministrų Tarybos vila, o veliau Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu. Rūmai buvo pertverinėjami naujomis medinėmis pertvaromis, įvesta nauja šildymo sistema, nebeliko tapybos darbų, gobelenų, kilimų, baldų, taip pat ir pastatą puošusių skulptūrų. Šiandieniniame dvaro ansamblyje yra išlikę rūmai, puošti kolonomis, kvadratinė 15 metrų varpinė su dviem bokšteliais, 1870 m. koplyčia ir kiti pastatai. Vandens rezervuare yra du kaskadiniai akmenimis išmūryti baseinėliai. Vanduo čia patenka vamzdžiais iš šaltinio. Taip pat išlikusi sodybos tvora. Ją sudaro apie trijų metrų aukščio plytų mūro kolonos, tarpai užpildyti 1,6 metrų aukšcio plytų ir akmens siena, virš kurios yra vieno metro metalinė ornamentuota tvorelė. Vakariniai vartai yra trijų arkų, trijų metrų aukščio, o pietiniai – trijų arkų, keturių metrų aukščio, puošti bokšteliais.

Kurį laiką Trakų Vokės dvaras priklausė Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai (LBKS). Jie vykdė savo sąjungos veiklą, organizavo susitikimus. 2013 m. Vilniaus miesto savivaldybė iš LBKS perėmė kultūros paveldo objektą ir 2014 metų pradžioje įkūrė viešąją įstaigą „Trakų Vokės dvaro sodyba“. Šiuo metu įstaiga tęsia dalį veiklų, kurias Trakų Vokėje vykdė BĮ „Trakų Vokės bendruomenės kultūros centras“, vykdo naujas veiklas, siekia apsaugoti ir išsaugoti kultūros paveldo objektą bei paversti jį naujų turistiniu objektu, traukos centru Vilniaus mieste.

PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS

Kultūrinė, šviečiamoji:

1. Valstybinių, kalendorinių švenčių organizavimas;
2. Profesionalaus meno sklaida;
3. Etninės veiklos ir tradicijų puoselėjimas;
4. Reprezentacinių renginių organizavimas;
5. Edukacinė veikla, tenkinanti visų amžiaus grupių kultūrinius ir socialinius poreikius: susitikimai, literatūros vakarai, koncertai, parodos, konferencijos, seminarai, spektakliai;

Saviraiška:

Mėgėjų meno kolektyvai, pomėgių klubai;

Edukacija:

Būreliai, studijos, kursai, konsultacijos;

Tęstiniai renginiai:

Tarptautinis menininkų pleneras “Menas paveldui”.