Studija Yoga Guru
Yoga Guru studija yra įsikūrusi Klaipėdos centre ir veikia nuo 2010 metų. Studijos vadovė bei pagrindinė jogos instruktorė Gražina Genė:
„Mano siūloma jogos judesių sistema, savarankiška nuo klasifikacijų, tačiau tikrai stipri ir įdomi jogos pateikimo metodika, apimanti dinamiškus ir statiškus judesius, derinant juos su kvėpavimu. Tai fizinio lavinimosi ir vystymosi sistema, nereikalaujanti įsigilinimo.
Labiausiai jogą būtų galima tapatinti su šokio menu, nes abi praktikos vysto kūno proporcingumą, lankstumą, raumenų stiprumą, grakščius judesius ir subtilų tų judesių atlikimą, savo kūno pajautimą, koncentraciją, balansavimą ir pan.
Savo praktikoje aš apjungiu jogos iš šokio technikas, t.y. nuo paprstaų judesių judama link sudetingesnių, sujungiant juos į vieną vientisą jogą (kaip šokį), tokiu būdu maksimaliai sušildant raumenis. Padidėjusi judesių amplitudė leidžia ilgiau reikštis raumenų jėgai, išvystyti baigtinį judesių greitį. Judesiai darosi efektyvesni ir estetiškesni. Taip pat norėčiau išskirti ir jėgos treniravimo suderinimą su tempimo pratimais.
Ši technika išvysto judesių kultūrą, kokybiškai paruošia kūną prieš asanų atlikimą ir vinjansas, išlavina sąnarius, ištempia raiščius, sumažina raumenų tempimo blokus. Net ir labai patyrusiems jogams ši technika gerina koordinaciją, lavina ligsvarą, leidžia pajusti momentus, kurie neapčiuopiami statikoje ir pan.
Pagrindinė mano praktikuojamos jogos sudėtinė dalis yra šiluma ir jungimas (vinyasa), o pačią pamoką galima pavadinti bendriniu fizinės jogos pavadinimu “Hatha yoga”, nes hatha apima visas jogos pakraipas, susijusias ne su meditacija, bet su fiziniu pasiruošimu.
Šiluma suteikia mums didesnes galimybes atlikti asanas ir kur kas sumažina traumų riziką. Kai raiščiai įšilę, jie darosi nebe tokie „kieti“ ir tuomet mūsų kūnas pasiruošęs korekcijai. Tos mūsų kūnos vietos, kurios mažai juda („mirusios“) ir tokiomis yra jau daugelį dešimtmečių, užsiėmimų metu priverčiamos atsikurdinėti, kadangi, judesių poveikis skatina kraujo apytaką ir aktyviai aprūpina deguonimi.
Joga šiltais raumenimis padeda įveikti nepakankamą kūno lankstumą ir pačių raumenų bei raiščių elastingumą, viso to pasėkmė ta, kad kūne atsiranda daugiau vietos, todėl pagerėja visų skysčių cirkuliacija, visos kūno vietos geriau aprūpinamos gyvybine energija. Taip joga gerina visas gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas ir teigiamai veikia visą bendrą sistemą.
Reikėtų suprasti, kad permainos neįvyksta per vieną naktį. Joga – nėra skubančiųjų kelias.
Nesvarbu, kokia šiuo metu yra Jūsų fizinė forma, tą akimirką, kai pradedate jogos praktiką svarbu tik tai, kiek lengvai ir laisvai Jūs ateinate į jogą. Todėl visai nesvarbu, koks Jūsų fizinis pasiruošimas, Jums vis tiek reikės prisitaikyti prie tam tikros praktikos specifikos.
Daugelis žmonių žino, kad jogos praktika, tai – atsargūs, lėti judesiai, kad joga padeda atsipalaiduoti. Tačiau nedaugelis žino, kad šalia viso to joga gali būti sudėtinga ir energinga. Joga, kaip disciplina, moko būti tiek fiziškai, tiek dvasiškai stipriu, kad galėtum pasipriešinti išoriniam spaudimui. Tokiu būdu joga iš tikrųjų padaro žmogų stipriu ir energingu.
Kai pradedame užsiiminėti joga, atkreipiame dėmesį į tai, ko anksčiau net nepastebėdavome, imame suvokti, kad didžiąją savo gyvenimo dalį nekreipėme dėmesio į jo tėkmę. Mokydamiesi kontroliuoti savo sąmonę, stebime tai, kad tie dalykai, ties kuriais mes koncentruodavomės, užleidžia vietą tam, ką mes matome, girdime ir darome šią akimirką. Mes suvokiame, kad didžiąją savo gyvenimo dalį mes gyvename praeitimi arba mintimis apie ateitį, bet ne dabartyje. Mes linkę permąstyti tai, ką mes kažkam pasakytume, kaip mes pasielgtume vienoje ar kitoje situacijoje, kaip mes veiksime ateityje… Visa tai užima mūsų protą ir sąmonę bei tampa mūsų nerimo priežastimi dėl to, ko nėra. Tai tampa ir streso priežastimi, o rezultatas – raumenų skausmai, suvaržyti judesiai, traumos ir ligos.
Fizinė jogos praktika apima visus jogos filosofijos aspektus. Pavyzdžiui, ketvirtoji jogos pakopa (gyvybinės energijos kontrolė) – Pranayama: Jūs iš tikrųjų galite pajausti įvairaus lygio pranajamą ir kontroliuoti pranos (gyvybinės jėgos, energijos) tėkmę atliekant kvėpavimo pratimus. Atliekant asanas, jų junginius, mums tenka būti labai dėmesingais ir todėl visos emocijos išnyksta, tai yra tai, ką Patandžalis vadina Pratyahara – penktoji jogos pakopa (juslių atitraukimas). Pačiuose užsiėmimuose mokoma dėmesį koncentruoti ties tuo, ką darome, taip atveriant kelią meditacijai Dhyana – septintoji jogos pakopa. Tokiu būdu praktiniai jogos užsiėmimai suteikia galimybę dirbti visose jogos mokymo pakopose. Būtent taip, pasak Patandžalio, išmokstama kontroliuoti mentalinį aktyvumą, įgauti sielos ramybę ir pusiausvyrą.
Jogos praktika – tai iš tiesų „praktika“. Asanų jungimas vienos su kita įgauna vientisumą. Vienok, atliekant judesius labai svarbu, kad neklaidžiotų protas ir tuo galima įsitikinti, kai jis klaidžioja, Jums nieko nesigauna. O vienas iš būdų kontroliuoti sąmonę – tai tokie praktiniai užsiėmimai, reikalaujantys pastovaus dėmesio sutelkimo, kai pastoviai reikia sekti tai, ką darai, be jokių pertraukų. Todėl trečia jogos pakopa – Asana moko balansavimo, judesių koordinacijos, kurie pereina į meditaciją… Jogos praktikoje visos jogos pakopos įgauna vientisumą.
Mūsų kūnas ir sąmonė (siela) glaustai susiję tarpusavyje. Mes negalime tikėtis, kad pavyks kontroliuoti sąmonę, tuo pat metu ignoruojant savo kūną. Jei mūsų kūnas nekontroliuojamas, išbalansuotas, tai ir mūsų sąmonė mums nepavaldi. Tačiau daugelis labiau žavisi terapine jogos funkcija, jie nori būti stipriais ir lanksčiais. Vienok, pagrindiniu jogos aspektu išlieka koncentracija ties tuo, ką mes darome, nes be to joga – ne joga.
Paprasčiausiai BŪTI – tai pirmas žingsnis jogos link…“
