“Šaltinis”

Atvykęs į Kavarską negali neaplankyti nuo XVI amžiaus įvairiais padavimais garsinamo Šv. Jono krikštytojo šaltinio. Šaltinio vanduo – stebuklingas: gydo, gaivina, stiprina. Šalia šios turistų pamėgtos vietos yra kavinė-baras “Šaltinis”. Tik pas mus ruošiami patiekalai su stebuklingu šaltinio vandeniu. Populiariuosius mūsų kolduniukus galėsite ragauti jaukioje kavinukėje arba salėje, kurioje telpa iki 100 lankytoju vienu metu.

“Patiekalas – neprilygstamas

„Skaičiuok atidžiai: koldūnų lėkštėje turi būti nuo 38 iki 43. Patys smulkiausi ir skaniausi Lietuvoje. Gaila, nespėjau užpatentuoti – kažkas Kavarsko koldūnais jau prekiauja Vilniuje“, – sako Algirdas Gansiniauskas, Kavarsko kavinės „Šaltinis“ bendrasavininkis. Visada maniau, jog šis linksmo būdo gerai pavalgyti mėgstantis vyriškis yra vyriausiasis Kavarsko koldūnų virėjas, bet užvakar paaiškėjo, kad jisai – miestelio seniūnas. Nuo minties apie tuos rankomis lipdomus mažutėlaičius koldūnus su namine mėsyte ir spirgučiais seilė ima tekėti nuo autostrados pasukus Anykščių link. Aštuoni litai už šviežutėlę porciją su spirgučiais ir grietine, apibarstytą šviežiais žalumynais. Skaičiuoji kilometrus ir keikiesi – dar tik Vidiškiai su neveikiančia pakelės užeiga, o seilių jau pilna burna.

Atgaiva patyrusiam smaguriui

Jau 16 metų, važiuodama per Kavarską, miesto centre suku į dešinę prie nedidelio medinio namelio. Viename gale – keturių stalų kavinukė, kitame – pobūvių salė. Taip prašmatniai vadinti nedidelį kambarį būtų netikslu, jeigu ne ten patiekiamas tortas „Šaltinis“. Prisiekiu du trečdalius pasaulio saldumynų išbandžiusios smagurės liežuviu – nenusakomo skonio tortas!

Viena verda, kitas giria

Bet vis tiek visi čionai stoja dėl koldūnų, rankomis šviežiai sukurto vieno kąsnio kulinarijos stebuklo. Kol pliurpi su pietauti atėjusiu seniūnu, trys moterys virtuvėje viens du pagamina porciją. „Mano žmona Genutė verda, o aš – valgau ir giriu. Aukštaitijos paveldas!“ – sako sovietiniais metais Vilniaus kooperacijos technikume maisto paruošimo technikos ir technologijos specialybę įgijęs vyras. Tos pačios profesijos paslaptis perkando ir žmona Genutė. Kai Murmansko srityje, Rybačės gyvenvietėje, karinės tarnybos vietoje, vadams lietuvis prieš 30 metų įvardijo savo specialybę, rusai neteko žado: „Takoj specialnosti eščio ne slyšali. Čto eto za čertovščina?!“ (išvertus iš rusų k. – „Tokios specialybės dar nesame girdėję. Kas čia per velniava?!“). Nieko ypatinga – tik neprilygstami įgūdžiai virti Kavarsko koldūnus, apie kuriuos negali parašyti nerydama seilių. Plius miestelio seniūno neprilygstamos sparnuotos frazės: „Iš pradžių žmogus triūsia šlovei susikurti, o paskui įgyta šlovė dirba jam“. Tai – apie nenupasakojamo skonio koldūnus. Nemokamai.”

Provincijos pakelėse prie koldūnų pasiūlo ir širdį
Audronė Urbonaitė (“Lietuvos rytas”) 2008-09-13 12:51