Verkių „Vandens malūnas” tai restoranas, įsikūręs XIXa. statytame ir sumaniai restauruotame, buvusiame vandens malūne. Autentiški girnų mechanizmai bei medinės interjero detalės sukuria ypatingą ir jaukią atmosferą. Nuo 1999 metų gyvuojantis Verkių „Vandens malūnas” jau užsitarnavo sau gerą vardą tarp žmonių bei įmonių. Geras maistas, aptarnavimas ir maloni aplinka – tai mūsų pagrindiniai tikslai, kurie kiekvienais metais tobulinami.
Truputis istorijos
Vanduo kelis šimtmečius buvo pagrindinis Verkių dvaro energijos šaltinis. Jeigu kalbėsime apie dabartinių Verkių centrinę dalį, tuomet reikėtų išskirti kaskadą keturių tvenkinių, kuriuos jungia vandeningas bevardis upelis, gal ir vadintinas Verkės vardu. Trijų šio upelio tvenkinių vandens ištekliai buvo naudojami vandens jėgainėms.
Pirmuosius du malūnus prie šio upelio tvenkiniu suprojektavo L. Gucevičius. Ispūdingiausias buvo upelio žemupyje prie pat Neries pastatytas klasicizmo stiliaus malūnas su kolonomis. Apie jo išvaizdą tegalime spręsti pagal dailininko Vincento Smuglevičiaus kūrini. Prie malūno irengta užtvanka su 4 užsklandomis, virš jos tiltelis su barjerais. Nežinoma, kiek laiko stovejo L. Gucevičiaus projektuoti malūnai, tačiau 1818 metais jie dar stovejo. Dabartinis arčiausiai Neries esantis malūnas pastatytas jau XIX a. antrojoje puseje. Tai mūrinis dviaukštis liaudies architektūros stiliaus pastatas su pusrūsiu, šlaito apačioje pereinančiu i cokolini aukštą. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo varomas vandens, veliau elektros. Veike iki 1975 metu. Per 1984 metu gaisrą apdege stogas ir vidaus irenginiai. Buvo virtęs valkatu lindyne, kol 1995 metais išpleštas pastatas buvo perduotas Botanikos institutui, kuris išnuomojo malūno pastatą UAB “Vandens malūnas”. Šiuo metu malūno pastatas suremontuotas ir pritaikytas naujai restorano paskirčiai. Buvusi malūno interjerą ir irangą primena restorano saleje specialiai pažymetos vietos.