Neries parkas

Neries regioninis parkas (plotas 10587 ha) – tai Neris ir jos slėnis, vaizdingos vietovės su mažais kaimeliais ir Lietuvos istorijos klodais. Regioninis parkas įsteigtas 1992 m. pačioje gražiausioje Neries atkarpoje, raiškiam upės slėnio kraštovaizdžiui – unikaliai Neries vidurupio kilpų sistemai ir natūraliems intakams bei kultūros paveldui, savitai augmenijai ir gyvūnijai išsaugoti. Regioniniame parke yra 1 gamtinis rezervatas, 11 draustinių, daugiau kaip, per 30 valstybės saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų. Net 87 % regioninio parko užima miškai.        Išsilaisvinusi iš betoninių Vilnius krantinių, palikusi daugiaaukščiais nusėtas pakrantes, sraunioji Neris pradeda vingiuoti savo vagą Kernavės link, į Nemuno glėbį. Nutekėjusi vos keletą kilometrų už Grigiškių patenka į  Neries regioninio parko teritoriją – nuo čia Neris ir jos apylinkės beveik iki pat Kernavės yra saugomos valstybės. Išskirtinė parko padėtis – tarp dviejų Lietuvos sostinių – senosios Kernavės ir Vilniaus – lemia kultūros paveldo objektų gausą. Palei upės krantus stūksantys aukšti piliakalniai, alkakalniai, šimtamečiai ąžuolai, senovės gyvenvietės ir gausybė pilkapynų mena tuos laikus, žmonių gyvenseną, papročius bei tikėjimą. Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpiu šios žemės buvo Lietuvių žemių vienijimosi centru ir besikuriančios Lietuvos valstybės branduoliu.  Administraciniu požiūriu Neries regioninio parko teritorija priklauso Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybei (5588ha), Elektrėnų savivaldybei (4255 ha) ir Trakų rajono savivaldybei (744 ha).