Loading…

Literatūrinė ekskursija Pakruojo apylinkėse

Poškiečių kaimas. Čia, ant Kruojos kranto, ant ramios kalvelės, kažkada stovėjo sodyba, kurioje 1919 m. spalio 3 d. gimė poetas Eduardas Mieželaitis. Nors šioje sodyboje jis gyveno tik 4 metus, tačiau pirmieji vaikiški įspūdžiai, patirti Pakruojo rajone, liko visam gyvenimui. Poetas išleido poezijos rinkinius „Horizontai“, „Čia Lietuva“, „Gintaro paukštė“, „Broliška poema“, „Montažai“ ir kt. Jo sukurta poema „Žmogus“ pelnė tuo metu aukščiausią apdovanojimą (1962 m.). Poetas rašė ir vaikams. Vaikų mėgstami eilėraščiai sudėti į rinkinius „Zuikis puikis“, „Dvejetuką gavau“ ir kt.

2009 m. Lietuvos muzikų rėmimo fondo iniciatyva  įsteigta E. Mieželaičio premija.

Jei norėtumėte prisiminti poetą, dramaturgą Kazį Binkį, pasukite Balsių kaimo link. Čia, kaimo pakraštyje, išliko buvusi dvaro sodyba. Dvaras priklausė poeto K. Binkio žmonos motinai, tačiau vietiniai žmonės nuo seno šią sodybą vadina Binkyne.

K. Binkis gimė 1893 m. Gudelių kaime (Biržų r.). Baigė mokytojų kursus, studijavo literatūrą Berlyno universitete. Buvo poetas modernistas, dalyvavo „Keturių vėjų”“sąjūdyje. Rašė ne tik eilėraščius, bet ir humoristines poemas „Tamošius bekepuris“, „Kriaučius Motiejus“. Balsių dvare poetas K. Binkis gyveno 1931–1938 m.  Balsių kaime poeto praleistus metus mena nykstanti sodyba ir stogastulpis, pastatytas švenčiant poeto 100-ąsias gimimo metines.

Visai šalia Balsių – Lašmenpamūšis. Šiame kaime yra išlikusi dvaro sodyba, priklausiusi poeto, vertėjo Boriso Melngailio motinai. Borisas Melngailis buvo gerai pažįstamas su trečiojo dešimtmečio Lietuvos menininkais, rašytojais. Lašmenpamūšio dvare lankėsi V. Mykolaitis-Putinas, S. Nėris, S. Santvaras ir kt. Artimai su juo bendravo ir poetas K. Binkis. Borisas Melngailis vertė į latvių kalbą lietuvių poeziją, o į lietuvių – prancūzų, vokiečių lyriką.

Pasukę Mūšos pakrantėmis, pasieksite Titonių kaimą, kuris mena čia gimusį rašytoją Juozą Paukštelį (Juozas Patašinskas). Senieji Titonių kaimo gyventojai atsimena jo apsilankymus gimtinėje, susitikimus su giminėmis ir kaimynais. O ir savo kūryboje J. Paukštelis vaizdavo kaimo žmonių gyvenimą. Literatūrinis palikimas – 6 tomai raštų, į kuriuos įtraukti romanai „Kaimynai“, „Pirmieji metai“, trilogija „Jaunystė“, „Netekėk saulele“. Nuo 1985 metų kas antri metai už geriausią prozos kūrinį kaimo tematika įteikiama literatūrinė J. Paukštelio premija.

Pasukę į laukus pastebėsite žaliuojančius vienišus ąžuolus. Viename iš jų – medinė koplytėlė su šv. Ignaco skulptūra. Ji skirta knygnešio ir poeto Ignaco Bitaičio atminimui. I. Bitaitis gimė 1876 m. Lumbelių kaime. Baigęs Rygos progimnaziją, nepanoro eiti į kunigus, todėl susipykęs su tėvais grįžo į gimtuosius Lumbelius. Dirbo raštininku ir slapčia mokė vaikus lietuviško rašto. Knygnešio Jurgio Bielinio paragintas pradėjo gabenti lietuviškas knygas iš Prūsijos ir platinti savo apylinkėse. I. Bitaitis rašė ir eilėraščius. Pasirašydavo juos Kaltunio slapyvardžiu. Išleido eilėraščių rinkinį „Kvietkelis“. Tačiau knygnešio tykojo pavojai: įskųstas kaimyno, buvo suimtas ir pasodintas į Panevėžio kalėjimą. Vėliau ištremtas į Kaukazą. Iš tremties negrįžo: susirgo ir 1900 m. mirė Tbilisyje.

Daug gražių atsiminimų galima papasakoti ir apie Vaidotą Spudą (1935–1961), amžino poilsio atgulusį Linkuvos kapinių kalnelyje. Juodoji lemtis jam neleido daug pasiekti kūryboje, tačiau jo parašyti eilėraščiai alsuoja paprastumu, nuoširdumu, gamtos garsais ir spalvomis. Dvidešimt šešeri V. Spudo gyvenimo metai buvo nuolatinė kova dėl gyvenimo ir didelis troškimas kurti. Daugiau kaip keturios dešimtys metų praėjo nuo poeto V. Spudo mirties, o žmonės, išgirdę dainą „Susitikt tave norėčiau vėlei“, vėl prisimena V. Spudą, kurio poezija telpa dviejuose rinkiniuose „Mėlynos pušys“ ir „Susitikt tave norėčiau vėlei“.

Linkuvos kapinių kalnelyje atgulė ir Liesų dvarelio (Žeimelio seniūnija) savininkai Jasienskiai. Viena iš Jasienskių dukrų buvo ištekėjusi už rašytojo Prano Mašioto. Rašytojas su šeima gyveno Rygoje, rašė kūrinius vaikams ir spausdino „Prano Mašioto knygynėlio“ pavadinimu. Jo kūriniai mokė vaikus sąžiningumo, pagarbos vyresniesiems, teisingumo.