Guronys – Žasliai – Paparčiai – Laukagalis – Padaliai – Žasliai

Maršrutas skirtas keliavimuiautomobiliu arba dviračiais. Maršruto ilgis – apie 60 km.
Kelionę galima pradėti važiuojant iš Kaišiadorių arba nuo magistralės Vilnius-Kaunas, pasukus Guronių kryptimi, arba atvykus traukiniu nuo Žaslių geležinkelio stoties. Vykti į Guronis.
Guronys
1. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė, koplytėlės Rožinio slėpinių parke. 2002 metais Popiežiui Jonui Pauliui II rožinio maldą įtraukus dar vieną – Šviesos slėpinių – dalį, Guronių kaime, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje, pradėtas kurti sakralinis Rožinio slėpinių kelias ir parkas. Vieta parkui parinkta ieškant būdų įamžinti šio garbingo Ganytojo, itin branginusio rožinio maldą, atminimą. Penkias Rožinio slėpinių kelio koplytėles (architektas S. Petrauskas) su freskomis, vaizduojančiomis scenas iš biblijos bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius ir Švč. Mergelės Marijos statulą kuriamame Rožinio parke 2006 m. pašventino Kaišiadorių vyskupas. Skulptūros ir freskų autorius – prof. Antanas Kmieliauskas. Parko pietinėje pusėje 2007 m. duris atvėrė rekolekcijų namai, kuriuos administruoja seserys vienuolės (eucharistietės). Čia įrengta rožinių ekspozicija. 2010 m. baigta statyti koplyčia, skirta Eucharistijos šventinimui piligramams. Koplyčia dedikuota šv. Juozapui, Švč. M. Marijos sužadėtiniui, Kaišiadorių vyskupijos globėjui.  Tel. 8 611 16 801.
2. Guronių alkakalnis, vadinamas Kiškio bažnyčia arba Pajautos kapu (dešinėje pusėje). Pajautos kapu vadinamas alkakalnis siejamas su pagonišku kultu. Jis priskiriamas vadinamajai “Herojų” kalnų grupei. Kaip teigia istorinė tradicija, ten buvo palaidoti žymūs asmenys – herojai. Alkakalnio skersmuo 28 m, aukštis – 3-3,5 m.  
3. Guronių alkakalnis, vadinamas Zvaninyčia (kairėje pusėje). Siejamas su pagonišku kultu. Pasakojama, kad šioje kalvoje buvęs varpas, kuriuo buvo skambinama puolant priešui.
Važiuojant atgal, Guronių kaime, kairėje pusėje stovi kryžius – čia gyveno kardinolas V. Sladkevičius.
Grįžti tuo pačiu keliu iki pervažos per geležinkelį. Siauru keliuku pasukus į kairę, galima pamatyti  Guronių vandens pralaidą po geležinkelio pylimu. Po sankasa tekantis upelis prieš karą buvo žinomas kaip Brastelis. Kiek palypėjus pylimu aukštyn, atsiveria gražus reginys į Žaslių ežerą ir bažnyčią. Netoliese, prie geležinkelio pylimo stovintis pastatas – tipiškas carinės Rusijos geležinkelio darbininko gyvenamasis namas.
Žasliai
Grįžti atgal ir važiuoti pagrindiniu keliu į Žaslius.  Miestelio pradžioje, prie ežero matomi Rasavos dvaro griuvėsiai. Dešinėje pusėje, sankryžoje, stovi kryžius – Lietuvos nepriklausomybės paminklas. Šiek tiek toliau dešinėje – kario paminklas sovietų karių kapinėse.
4. Žaslių šv. Jurgio bažnyčia (kairėje pusėje). Minima nuo 1513 m. XVII a. ji buvo sugriuvusi, pamaldos laikytos laikinoje pastogėje. 1674 m. klebonai Petras Juodzevičius ir Mykolas Senkevičius pastatė naują medinę bažnyčią. Prie jos veikė parapinė mokykla. Klebonas Kazimieras Kibelis su parapijiečiais 1897–1902 m. pastatė mūrinę bažnyčią (inžinieriaus Titenbruko projektas). Spėjama, jog ji stovi ant piliakalnio, anksčiau vadinto Pajautos kapu. Kazimieras Kibelis subūrė lietuvių bažnytinį chorą. Pirmojo pasaulinio karo metais sviediniai pramušė bažnyčios pietinę sieną, įtrūko skliautai, numušti bokštai. Šalia bažnyčios – Jėzaus, nešančio kryžių, koplyčia . Pastatyta 1933 m. ir skirta Jubiliejiniams šventiesiems metams – 1900 metų nuo Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo. Koplytėlė pašventinta 1935 m. Ji stovi ten, kur buvo senosios medinės bažnyčios didysis altorius.
Nuo bažnyčios šventoriaus atsiveria gražus vaizdas į Žaslių ežerą, antrąjį pagal dydį Kaišiadorių rajone.
5. Žaslių miestelio istorinis centras, miesto aikštė. Daugumą miestelio gyventojų iki II pasaulinio karo sudarė žydai, kurie valdė beveik visas iš 50 parduotuvių. Jas primena išlikusios plačios durys ir laiptai. Centrinėje aikštėje išlikęs 1931 m. išgrįstas akmeninis grindinys primena kassavaitinius antradienio turgus. Čia buvo filmuojamas LTV filmas “Tadas Blinda” (1972 m.). Kartais ši aikštė juokais pavadinama Tado Blindos aikšte, nes joje “žuvo” filmo herojus Blinda.
6. Naujažerio akmuo su ženklais.  Akmuo yra Vilniaus g., važiuojant link Kaišiadorių, dešinėje kelio pusėje. Jis yra pailgas, jame iškaltas germaniškasis kryžius, kurio galai baigiasi mažais kryželiais. Pasakojama, jog tai – pirmųjų krikščionių kapų antkapis. Manoma, kad šis akmuo gali būti didiko antkapio fragmentas. Kalbėta, kad jis yra stebuklingas. Buvo tikima, kad nuplovus akmenį ir to vandens davus ligoniui, šis galėdavęs pasveikti.
Iš miestelio aikštės važiuojant Kaišiadorių kryptim galima aplankyti Žaslių žydų kapines. Važiuoti Kaišiadorių gatve iki Žaslių miestelio riboženklio, pasukti į Žaliąją gatvę, toliau važiuoti iki pirmos sankryžos ir pasukti į dešinėje esantį lauko keliuką, važiuoti tiesiai maždaug 400 metrų iki mažo miškelio.
Pakeliui į Stabintiškes – Statkūniškių ežeras. Yra du vieši paplūdimiai, prie pušynėlio galima apsistoti su palapine. Prie ežero ant kalno pastatyta koplytėlė. Pušynėlyje yra trys kryžiai nužudytiems partizanams.
Parduotuvės: Vytauto g. 24; Vilniaus g, 71; Vytauto g. 5, Vytauto g. 3. Vaistinė – Vytauto g. 50.Interneto prieiga, biblioteka: Vilniaus g. 4, prie miesto aikštės.
Už Statkūniškių ežero pavažiavus toliau, kairėje pusėje telkšo nedidelis ežeras, vad. „Erelių bala“. Čia įkurtas pirmasis Lietuvoje Žaslių herpetologinis (varliagyvių) draustinis.
Grįžti į miestelio centrą, už bažnyčios, prie Žaslių mokyklos, sukti į kairę ir važiuoti į Paparčius. Ties Žuvų k., kairėje pusėje, yra Beičiūnų ornitologinis draustinis. Pavažiavus 8,9 km, pakeliui, dešinėje pusėje matyti rusų kapinės. Už 10 km nuo Žaslių – Paparčių kaimas.
Važiuojant link Paparčių galima aplankyti I pasaulio karo vokiečių karių kapines. Važiuojant pagrindiniu keliu sukti ties nuoroda į Dainavą, pravažiavus visą Dainavos kaimą maždaug už 300 metrų kairėje pusėje kalnelis su kryžiumi ir neįprastos formos medis. Kapinėse yra išlikę 18 antkapinių paminklų. 
Paparčiai
7. Buvusio dominikonų vienuolyno liekanos (Dominikonų g. 1). LDK iždininkas Stanislovas Beinartas Paparčiuose 1649 m. įsteigė dominikonų vienuolyną. 1864 m. carinės Rusijos valdžios įsakymu vienuolynas uždarytas. Vėliau – nugriautas. Išliko tik vienuolyno vartų likučiai, buvusių kapinių koplyčia. Atkasti vienuolyno ir bažnyčios pamatai. Verta aplankyti išsaugotus statinių ansamblio fragmentus – ilgą laiką (XVIII-XIX a.pirm. p.) čia buvo garsus Lietuvos dominikonų kultūrinis ir dvasinis centras.
Paparčių dominikonai turėjo savo noviciatą, nuolatos ruošusį iki 20 kandidatų. Taip pat veikė vienuolių išlaikoma parapinė mokykla. Išliko Paparčiuose rašytos Lietuvos istorijos rankraštis.1844 m. į Paparčius buvo pervežtos knygos iš uždarytų Gardino ir Vilniaus dominikonų vienuolynų ir šio konvento biblioteka tapo centrine dominikonų provincijoje. Žinoma, kad tuo metu bibliotekininko pareigas ėjo tėvas Dominykas Sutkevičius, garsėjęs apie 1835 m. Palėvenėje parengtu „Lietuvių – lenkų žodyno” rankraščiu. Vyskupas Motiejus Valančius 1850 m. tą „Žodyną” rengėsi išleisti, tačiau tai nebuvo įgyvendinta. Knygos iš šio vienuolyno bibliotekos išgabentos į Peterburgą 1865 m. Dalis knygų dabar yra Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Valstybės istorijos archyve.
Vienuolyno pastatas buvęs dviaukštis su rūsiais. Tėvų dominikonų celės buvę antrame, o naujokų — pirmame aukšte. Kiekvienas turėjęs atskirą celę. Bendrai rinkdavęsi koplyčioje (oratorijoje), kuri buvusi žemutiniame aukšte. Ją puošė medinis, Švč. M. Marijai pašvęstas altorius. Vienuoliškai įrengtoje svetainėje priiminėdavę svečius ir keleivius. Prie vienuolyno buvo įsteigta špitolė. Be to, konventas turėjęs didelį, pažangiai organizuotą ūkį. Jame buvo didžiulė oranžerija, kalvės, staliaus dirbtuvės, siuvyklos, ledainės, bravorai. Savo gamybos vyną, alų netgi pardavinėję. Paparčių dominikonų vienuolyno naikinimas susijęs su 1831 ir 1863 metų sukilimo įvykiais. Per stebuklą išliko tvoros vartai ir kapinių koplyčia. Šalia – varpinė ir varpas, kurį Paparčių kaimui padovanojo vokiečiai. Toliau šiek tiek paėjus gatve – paminklas Vasario 16-osios akto signatarui Alfonsui Petruliui atminti.
Toliau važiuoti iki pagrindinės gatvės ir sukti į dešinę. Važiuoti tiesiai iki piliakalnio ir botaninio draustinio. Pakeliui, kairėje pusėje matosi ant kalvos buvusio dominikonų vienuolyno kapinių koplyčia. 
8. Buvusio Dominikonų vienuolyno kapinių koplyčia. Statyta XVIII a. II-oje pusėje. Jos interjerą puošia iliuzinis, ant sienos tapytas altorius, kuriame buvęs titulinis šv. Vincento Ferariečio paveikslas. 1987 m. atlikti tyrimai parodė, kad XVIII a. al secco technika atlikta tapyba dengė visą koplyčios skliautą su liunetėmis, sienas. Pagrindinis fasadas dekoruotas tapytu skydu su užrašu. Jį dabar slepia tinko sluoksnis. Po 1945 m. koplyčia paversta sandėliu. Joje laikė trąšas, grūdus, miltus.
9. Paparčių piliakalnis, vadinamas Žydkapiu . Šalia teka Žiežmara. Piliakalnio šlaitai statūs, 16–18 m aukščio. Rytinėje, šiaurės rytinėje piliakalnio pašlaitėse pastebėta 0,3 ha ploto papėdės gyvenvietė. Pasakojama, kad „ … piliakalnyje labai seniai buvo palaidotas žydas su gausiu būriu vaikų. Tą kapą žydai laikę šventu ir seniau švenčių metu rinkdavęsi ir raudoję graudžias raudas”. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–II tūkst. pradžia. Šalia piliakalnio – Paparčių botaninis draustinis .
Galima vykti toliau Našlėnų link. Našlėnų miške yra įrengta Raišuvos poilsiavietė. Netoliese – 2005 m. pasodintas Europos miškas.
Apsisukti, važiuoti atgal iki centrinės sankryžos ir sukti į dešinę, į Bažnyčios g. Kairėje pusėje kapinės. Jose – kolumbariumas, o šalia kapinių – bažnyčia.
10. Paparčių Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyziečio bažnyčia. Pirmoji bažnyčia pastatyta XVI a. Dominikonai padidino bažnyčią (pristatė Šv. Domininko koplyčią), įkūrė pradžios mokyklą. Vienuoliai turėjo daugiau nei tūkstančio tomų biblioteką. 1812 m. bažnyčia ir vienuolynas apiplėšti. Vienuolyno bibliotekoje rasta 6000 knygų, po 2 savaičių uždaryta bažnyčia. Vėliau vienuolynas ir bažnyčia nugriauti. 1916 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, įkurta parapija. Bažnyčia stačiakampio plano, su bokšteliu, vidus 3 navų, atskirtų apvalių kolonų eilėmis. Šalia bažnyčios yra kapinės.
11. Paparčių kaimo kapinių kolumbariumas. Tai retas statinys Lietuvoje. Kolumbariumo tiksli pastatymo data nežinoma, iš viso jis buvo pritaikytas 24 mirusiesiems palaidoti. Pietrytinėje kolumbariumo sienoje yra išlikusios dvi memorialinės plokštės čia palaidotiems netolimo Našlėnų dvaro savininkams Siručiams su mirties datomis – 1833 m. ir 1848 m.
Parduotuvė: „KOOPS“, Paparčių g. 14. Biblioteka, interneto prieiga: Paparčių g. 16.
Toliau važiuoti į priekį tiesiai. Vėliau matoma nuoroda sukti į dešinę. Pavažiavus iki II nuorodos į vienuolyną, reikėtų sustoti, nes draudžiamas automobilių eismas. Toliau eiti pėsčiomis iki vienuolyno (apie 1 km.).
12. Aušrinės Marijos vienuolynas, Betliejaus Mergelės Marijos ėmimo į dangų ir Šv. Brunono seserų kongregacija. Vienuolynas įkurtas 1994 m. Susitarus galima pabūti celėje. Tel. 8 346 42 616.
Netoliese yra Panerių akmuo, Panerių mineralinis šaltinis.
Laukagalis
Grįžti tuo pačiu keliu iki Laukagalio k. (Grįžus į Paparčių k., iš Bažnyčios g. sukti į dešinę ir važiuoti tiesiai pagrindiniu keliu). Pavažiavus nuo Paparčių 1,7 km, sukti į dešinę (priekyje matoma autobuso stotelė). Pasukus važiuoti tiesiai, kol kelias išsišakoja į du keliukus. Toliau važiuoti keliuku į kairę, paskui – tiesiai. Važiuojant toliau kairėje pusėje matomas ženklas – stendas ir šalia jo Europos miškas (nuo posūkio į Laukagalį 2,4 km).
13. Europos miškas. Žaslių girininkijos miške 2004-04-24 buvo pasodintas “Europos miškas”. Taip pažymėtas LR įstojimas į ES. Rudenį šis miškas nusidažo Lietuvos trispalvės spalvomis.
Nevengiant prasto kelio galima važiuoti link Laukagalio akmens. Nuo Europos miško važiuoti keliuku tiesiai ir sukti į dešinę. Šalia teka Gamantos upelis. Toliau kelias išsišakoja, reikia važiuoti kairiau. Važiuoti keliu, kol lauko viduryje bus matomas išdžiūvęs ąžuolas. Pavažiavus toliau, matomas keliukas, juo sukti į dešinę. Pavažiavus keletą metrų, kairėje pusėje – akmuo.
14. Laukagalio akmuo, vadinamas Didžiuoju aukuru arba Velnio sostu. Tai – pailgas 5,15 m ilgio, 4,1 m pločio ir iki 2,3 m aukščio, rusvo stambiagrūdžio granito akmuo. Aukščiausioje akmens dalyje išgludintos septynios duobutės, kurių išsidėstymas primena Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyno struktūrą. Kalbama, kad šis akmuo buvo senovinis aukuras. Be to, žmonės pasakoja legendą, kad ant akmens sėdėdavo velnias ir šildydavosi prieš saulę.
Grįžti galima tuo pačiu keliuku atgal arba važiuoti keliuku į priekį. Abu keliukai veda iki Gamantos upelio – grįžtama į tą pačią vietą. Toliau sukti į dešinę pusę ir važiuoti link Eiriogalos pagrindiniu keliu tiesiai. Privažiuojama sankryža. (Pasukus ir pavažiavus į kairę, galima pamatyti Eiriogalos koplytėlę .). Pasukus į dešinę, važiuojama per Mikalauciškes. Visą laiką važiuoti tiesiai, leistis nuo kalno, pro Savarinę link Padalių k. 
Mikalauciškėse, pagrindinėje gatvėje yra „KOOPS parduotuvė.
Padaliai
Nusileidus nuo kalno, sukti į dešinę (šalia autobusų stotelė, geltonas namas). Pasukus visą laiką važiuoti tiesiai. Kelias prastas! Dešinėje pusėje – buvusios sodybos sodas, kažkada čia buvo partizano Žalio Velnio būstinė. Važiuojant toliau tiesiai, dešinėje pusėje matosi Budelių piliakalnis.
15. Budelių piliakalnis (Skarbo kalnas). Piliakalnis įrengtas kairiajame Neries krante esančiame aukštame kranto kyšulyje ir gerai įtvirtintas. Jo gynybinę sistemą sudarė 3 apsauginiai pylimai ir 2 grioviai. Vakarinėje ir pietvakarinėje piliakalnio papėdėje maždaug 3 ha plotą užėmė gyvenvietė. Žmonės pasakodavo, kad seniau prieš vidurnaktį ant piliakalnio degdavusi ugnelė, kad jame paslėptas užburtas lobis arba kitaip „skarbas“ .
Prie piliakalnio apsisukti ir grįžti atgal prie pagrindinio kelio. Sukti į dešinę ir važiuoti tiesiai iki pat Neries – ten Padalių keltas.
16. Padalių keltas per Nerį. Keltas per Nerį čia veikia nuo seno, o dabar liko vienintelis Lietuvoje. Apie persikėlimą per Nerį ties šia vieta kalba jau XIX a. dokumentai. 1831 m. sukilimo metu čia kėlėsi gen. D. Chlopovskio vadovaujama sukilėlių kariuomenė, besiruošianti Vilniaus puolimui. 1863 m. kėlėsi besitraukiantis sukilėlių būrys, vadovaujamas Visloucho. Po to sukilėliai keltą sudegino. Pokaryje šioje vietoje telkėsi partizanų štabas, nes buvo patogu slapstytis – gresiant pavojui, galėjo persikelti į kitą krantą. Dabartinis savininkas V. Dzeventauskas keltą įsigijo maždaug 1992 m. iš kolūkio. Keltas vienu metu gali kelti du automobilius. Veikia nuo gegužės iki lapkričio 4-5 dienos. Tel. 8 610 42112.

Galima keltis keltu į Širvintų rajoną. Galima grįžti į Žaslius per Mikalauciškes, Stabintiškes. Galima grįžti kitu keliu, aplankant senus kaimelius: važiuoti iki Padalių k., ir sukti į dešinę. Važiuoti tiesiai. Pavažiavus 4,9 km sukti į kairę, vėl važiuoti tiesiai iki pagrindinio kelio Kaišiadorys – Zūbiškės (Nr. 143).

Norintys gali pailsėti kaimo turizmo sodyboje „Laukysta“ už Zūbiškių į dešinę, Kaspariškių k. Tel. 8 699 55989.
Privažiavus pagrindinį kelią, sukti į kairę ir visą laiką važiuoti pagrindiniu keliu pro Stabintiškes. Už Stabintiškių, prie pat kapinių, pasukus keliuku į dešinę, yra Mančiūnų piliakalnis . Pakeliui matosi „Laukystos“ tvenkiniai. Grįžti į Žaslius arba į Kaišiadoris.