Dviračiais po Ukmergės apylinkes

Su maršrutu galima susipažinti keliaujant pėsčiomis, dviračiais, visureigio tipo automobiliais. Išvykstama iš Ukmergės centro (Kęstučio a.). Vilniaus gatve vykstama Pašilės kryptimi. Už 3 km, už Ukmergės miškų urėdijos, sukama miško keliu į kairę. Už 0,6 km, pasukus į dešinę, už 300 m – Lietuvos partizanų laidojimo vieta (1). Grįžus į Vilniaus kelią, už 1,5 km, Pašilės kryžkelėje sukama į kairę; už 1 km – žydų žudynių vieta(2); vykstant tiesiai, už 1,1 km – Vaitkuškio dvaro rūmų liekanos (3). Pasukus į Pašilę, už 0,2 km – II pasauliniame kare žuvusių antihitlerinės koalicijos karių kapai, už 0,8 km -Pašilės bažnyčia (4), netoliese – koplytstulpis (5); už 1 km , Pašilės kapinėse – grafų S. K. Kosakovskio ir A. de Laval-Kosakovskos kapai (6). Už Pašilės kelias suka truputi į dešinę ir už 4,5 km – kryžkelė, kurioje pasukus į dešinę, už 1,5 km – buvusios sovietų raketinės bazės dalis (7). Joje buvo saugomos branduolinės raketų galvutės. Dabar tai gamybinės paskirties pastatai. Nuo kryžkelės vykstant tiesiai – raketinės bazės teritorija (8), apleista ir nuniokota, bet angarai, kuriuose buvo saugomos raketos ir jų paleidimo vietos – išlikusios. Keliaujant pėsčiomis ir dviračiais, vos matomais miško ir laukų keliukais,  galima keliauti toliau, apeinant žvyro karjerą iš dešinės, o važiuojant automobiliu reikia grįžti į kryžkelę ir apvažiuoti karjerą iš kairės. Nuo kryžkelės už 3 km kelias suka į mišką, kerta Žirnajos upelį. Netoliese – buvusio vandens malūno griuvėsiai. Nukeliavus miško keliu apie 3,5 km, šalia kelio guli Šaltupio akmuo (9). Dar už 0,8 km – vienas didžiausių akmenų Lietuvoje – akmuo Mokas (10). Maždaug už 1 km nuo Moko pakliūnama į Žuvintės šaltinio slėnį – geomorfologinį draustinį. Slėnyje yra “bedugnis” Žuvintės geizerinio tipo šaltinis (11), teka Žuvintės ir keli kiti smulkūs upeliai, įsikūręs Sukinių kaimas, įkurtas XIX a. pradžioje atsikėlusių iš Rusijos sentikių. Pietinėje slėnio dalyje, ant šlaitų – Sukinių piliakalnis (12). Perkirtus Žuvintę, už 0,5 km – posūkis, už kurio prasideda ilgas ir smėlėtas, todėl nelengvai įveikiamas kalnas. Važiuojantiems automobiliu reikia rinktis jį. Pėstieji gali keliauti tiesiai, prastu miško keliu palei Šventąją. Jį gali rinktis ir dviratininkai (bus vietų, kur reikės dviračius vestis). Pakilę į kalną, už 4 km patenka į Veprių – Sližių kelią ir pasukus dešinėn už 1,5 km pasieks tiltą per Šventąją. Tie, kurie keliaus palei upės krantus, į tą pačią vietą paklius nukeliavę apie 3,5 km. Prie šio tilto guli Juozapavos akmuo (13). Kitoje upės pusėje – Veprių miestelis. Jame daug lankytinų vietų: kaimo turizmo sodyba (14), piliakalnis (15), dvaro parkas (16), dvaras (17), muziejus(18), motelis “Geldutė” (19), kur nebrangiai galima gauti nakvynę, bažnyčia (20),koplytstulpis Baro konfederacijos įvykiams atminti (21), Veprių kalvarijos (22). Prie Veprių tyvuliuoja gražus ežeras. Už Veprių, vykstant Deltuvos kryptimi už 2 km prasideda miškas ir tęsiasi apie 1 km. Už jo kelias driekiasi lygiais laukais iki pat Deltuvos. Artėjant prie Deltuvos, kertama Armonos upelė (3 km nuo Ukmergės – Kauno kelio) ir už 1 km  pasiekiamas Deltuvos miestelis. Jo pradžioje, dešinėje kelio pusėje stovi evangelikų – reformatų bažnyčios liekanos (23), vienas seniausių pastatų Ukmergės rajone (XVII a. pr.). Pasiekus Ukmergės – Kėdainių kelią, sukama į dešinę. Miestelio centre yra kavinė “Armona” (24), garsėjanti skaniais čeburekais, stovi katalikų Švč. Trejybės bažnyčia (25) ir senoji klebonija (26). Netoli Deltuvos kapinių, kairėje kelio pusėje stovi obeliskas 1812 m. Deltuvos mūšiui pažymėti (27). Minint šį įvykį Deltuvoje, vasaros metu, rengiamos šio mūšio inscenizacijos – įdomūs kariniai-istoriniai renginiai. 0,2 km už Deltuvos kapinių, dešinėje kelio pusėje nedidelis ežerėlis norintiems poilsio. Vykstant Kėdainių-Ukmergės keliu toliau – už 5 km Ukmergės centras.