Cėsis (latv. Cēsis) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse, Gaujos nacionalinio parko teritorijoje, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos. Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais Cėsis gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu. XIV a. – XV a. pr. Cėsis buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė LDK, vėliau – Žečpospolitai, 1629-1721 – Švedijos karalystei, nuo 1727 metų – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.
Cėsis – ne tik vienas seniausių, bet ir vienas latviškiausių Latvijos miestų. Pavargusiems nuo triukšmo bus tikra atgaiva pasivaikščioti siauromis viduramžių gatvelėmis. Cėsyje verta aplankyti viduramžių pilį su parku, dailės ir istorijos muziejų, įsikūrusį naujojoje pilyje, XIXa. įkurtą Gegužės parką, žymiąją Rygos gatvę, menančią net XIIIa., romaninę gotikinę Šv.Jono katedrą, Šventą šaltinį, skulptoriaus Karlio Jansono memorialinį muziejų Silkes, Ciruliši gamtos taku pasivaikščioti iki Gaujos upės ir būtinai savo akimis pamatyti Araiši ežere archeologų rekonstruotus IXa. įtvirtinimus.
Daugiau informacijos rasite čia: http://tourism.cesis.lv/eng