Olando kepurė

Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis  Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkstančių metų jį suformavo Baltijos ledynas. Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio.

Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros, į pajūrį leidžiasi 16 – 18 metrų kriaušis. Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Ardant skardžio pagrindą, nuo Olando kepurės viršuje, dėl sunkio jėgos, formuojasi nuošliaužos. Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes apaugęs pušimis ir ąžuolais, gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. XIX a. pradžioje pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada žymima žemėlapiuose. Manoma, kad kalnas gavo „Olando kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės. O vietiniai gyventojai šia vietovę vadino Melmuže (iš kurš., latv. Juodasis dvaras). Taip pat yra ir kitų pavadinimo atsiradimo versijų. Manoma, kad greičiausiai olandų pirkliai, gyvenę Turlako kaime (vėliau – Tauralaukio dvaras), kurio valdos driekėsi plačiame pajūrio ruože nuo Olando kepurės iki šiaurinės Klaipėdos miesto ribos, bei laivininkai, ir yra pavadinimo „Olando kepurė“ autoriai. Taip pat paplitęs pasakojimas, kad prieš daugelį metų, ties šia vieta buvo išmesta ant kranto olandų jūreivio kepurė, ir nuo to karto vietovei prigijo šis pavadinimas.

Nuo Olando kepurės atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas klaipėdiečių pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.