“Miestelėnas bajoras”
Vaidina:
ŽURDENAS – Donatas Juzėnas
ŽURDEN – Elona Karoblytė
LIUCILĖ – Izabelė Visockaitė
KLEONTAS – Arnas Butkus
DORIMENA – Jolanta Miciūnaitė
DORANTAS – Ovidijus Kazarinas
NIKOLĖ – Justina Žiogaitė-Butkienė
KOVJELIS – Martynas Klementjevas
Muzikos mokytoja – Aliona Kuriakina
Šokių mokytoja, siuvėja – Sandra Juzėnienė
Fechtavimo mokytojas, liokajus – Saugirdas Stakelė
Filosofijos mokytoja – Rita Zutkienė
„Miestelėnas bajoras” – tai lengva satyra, išryškinanti ir tuo pačiu išjuokianti žmogaus siekį būti tuo, kuo jis nėra. Kūrinyje pajuokiama žmogaus silpnybė – šlovės, garbės, galios ir šiems laikams būdingo žinomumo troškimas. Moljeras pjesėje reflektuoja du socialinius sluoksnius – aukštesnįjį, kuriam XVII amžiuje priklausė visi didikai ir kurį šiandien atitiktų mūsų vadinamas “elitas” ir vidurinįjį, kuriam tuo metu priklausė miestiečiai, Moljero vadinami miestelėnais, o šiandien – visi paprasti, niekam nežinomi piliečiai.
Pagrindinis pjesės veikėjas Ponas Žurdenas priklauso pastarajam – miestiečių sluoksniui, tačiau jo troškimas būti bajoru ir priklausyti aukštuomenei stipresnis ir už visus gamtos dėsnius. Ponas Žurdenas, nors ir yra miestietis, tačiau turi labai daug pinigų, kurie ir leidžia bei suteikia jam galią eiti prieš pačią prigimtį.
Pjesėje taip pat pateikiamas ir vadinamos aukštuomenės atstovas – Dorantas, kuris nors ir būdamas „mėlyno” kraujo, priešingai nei Žurdenas yra finansiškai nepasiturintis. Tačiau Dorantas be galo apsukrus žmogus, gebantis meistriškai manipuliuoti žmonėmis ir pakreipti situaciją taip, kaip jam būtų naudinga. Ponas Žurdenas – tikras laimikis „kilmingajam” Dorantui ir visiems norintiems iš jo pasipelnyti. Dorantas ir samdomi įvairių specialybių mokytojai pataikauja Žurdeno silpnybei – elgiasi su juo kaip su „bajoru” ir negaili tuščių pagyrų, o mainais vartoja jo turtą ir išnaudoja jį patį.
Moljeras neiškelia nei vieno sluoksnio, priešingai – tiek aukštuomenę, tiek viduriniąją klasę vaizduoja vienodai morališkai pagedusią. Dramaturgas meistriškai išjuokia ir vieną ir kitą socialinį sluoksnį teigdamas, kad visur, nepaisant jo užimamos padėties, žmogų valdo primityvūs garbės ir valdžios troškimo principai.
Sugretindamas vadinamą aukštuomenės ir viduriniosios klasės sluoksnius, Moljeras leidžia suprasti, jog ne tik viduriniosios klasės žmonių tarpe atsiranda siekiančių būti tuo, kas nėra, bet ir aukštuomenėje pasitaiko žmonių pataikaujančių savo bei kitų silpnybėmis, besinaudojančiais privilegija ir nepelnytai sėdinčių tokiose “aukštose” pozicijose.
Vienos dalies satyra
Trukmė 1.45 val.
Bilieto kaina 6, 5 Eur