VMT spektaklis | TINDER DATES

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Tinder Dates“  pagal  Gabrielės Labanauskaitės to paties pavadinimo pjesę (režisieriai: Gabrielė Tuminaitė, Stas Žyrkov (Ukraina) ir Kirilas Glušajevas, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė) – tai savotiškas socialinis tyrimas, kuriame dėmesys sutelkiamas į šiuolaikinių jaunų žmonių – vadinamosios millenium kartos – santykių problemas ir vingrybes, konkrečiai – į itin populiarią „Tinder“ pažinčių programėlę kaip reiškinį. Spektaklyje vaidina jaunosios kartos (24–30 m.) aktoriai, kurie įkūnija savo amžiaus personažus. Pagrindinė spektaklio tema, žinoma, yra meilė: kaip ją rasti ir ką mes apskritai vadiname meile šiais laikais; kaip ir kada mylėti, kai visi esame tokie užimti, skubam, lekiam, daugybę laiko skiriame savirealizacijai, karjerai, darbui, o jausmus paliekame nuošalyje, atidėliojam? Keliami klausimai: kodėl susirasti artimą žmogų yra labiau išimtis nei taisyklė? Kodėl jauni žmonės, kurie iš tiesų siekia ir nori to paties, visgi nesusikalba? Kodėl susitikti, būti kartu dažnai sutrukdo baimė? Pasak rež. G. Tuminaitės, iš esmės spektaklyje atskleidžiama meilės ir didelės baimės sandūra. „Čia labai daug meilės siekiamybės – juk visi norime ir vienadienio flirto, trokštame patikti, būti kompanijoje, kuri mums miela, – iš esmės visi norime hedonistinių dalykų“, – sako režisierė.
„Mintį ir norą rašyti pjesę apie „Tinder“ pažinčių programėlę puoselėjau jau senokai, tačiau supratau, kad mano vienos patirties yra mažai, reikia į šį sumanymą įtraukti daugiau žmonių. Todėl labai nudžiugau, kai rež. Gabrielė Tuminaitė pakvietė kartu kurti spektaklį. Smagu, kad pavyko realizuoti šį savo sumanymą ir įvyko įdomus laboratorinis procesas“, – sako dramaturgė G. Labanauskaitė.
Pjesė rašyta repeticijų metu ir vėliau, remiantis aktorių, pačios dramaturgės, taip pat žmonių, besinaudojančių „Tinder“ programėle, asmenine patirtimi bei įspūdžiais. „Mėgindama atskleisti temą, skaičiau daug knygų, straipsnių apie šią programėlę, taip pat išklausiau ir perskaičiau daugybę tikrų liudijimų, tarp jų – ir kūrybinės komandos narių. Prašiau, kad mano feisbuko draugai pasidalytų savo įžvalgomis, ir sulaukiau tikrai nemažai istorijų, susirašinėjimų pavyzdžių. Iš tiesų aš į „Tinder“ programėlę žiūriu tiesiog kaip į būdą susipažinti. Manau, kad skirtingais laikais ir būdai susipažinti buvo skirtingi. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog vyksta natūrali kaita ir keičiasi santykio užmezgimo priemonės. O žmonių, kaip ir visur pasaulyje, esti labai įvairių: ir laimingų, ir nelaimingų, ir vienišų, ir nevienišų. Naudodamasis šia programėle, kiekvienas randa tai, ko ieško: kažkas nori būti gelbėtojas, ir randa tą, kurį reikia gelbėti, o kažkas galbūt dar nepasiruošęs santykiams, tačiau jų jau ieško…“ – sako dramaturgė.
Pasak G. Labanauskaitės, spektaklyje nėra vientiso naratyvo, vienos siužetinės linijos su kulminacija – dramaturgija čia kuriama iš atskirų epizodų, tačiau visuose juose kalbama apie žmonių vienas kito paieškas. Kaip teigia rež. G. Tuminaitė, tai trumpos istorijos, kurios nebūtinai yra viena su kita susijusios, tačiau kiekviename etiude, kad ir koks jis būtų – komiškas, absurdiškas ar fantasmagoriškas, – kalbama apie susitikimus, apie tai, kaip tas kitas žmogus mus keičia. „Čia labai tinka K. G. Jungo mintis, kad žmonės esą kaip cheminiai elementai: jeigu sujungi du, nors trumpam, bent akimirkai, jie jau vienas kitą keičia“, – sako režisierė.
Spektaklyje veikia 8 personažai ir tinklalaidės vedantieji. Taigi pjesė sudaryta iš aštuonių jaunuolių pažinčių istorijų. Čia kalbama ne tik apie pažinties momentą, tačiau ir apie tai, kaip pradedama eiti į pasimatymus, kaip išsiaiškinami lūkesčiai; atskleidžiami pavojai bei baimės, su kuriais susiduria besinaudojantieji „Tinder“ programėle. „Man buvo svarbu, kad žmonės susipažintų ne tik su šios programėlės veikimo principais, bet ir sužinotų tam tikras taisykles, kaip ja naudotis. Tam pasitelkiau tinklalaidės vedėjus, kurie ir moko, kaip reikėtų susipažinti, ko saugotis, kada atsakyti į pirmąsias žinutes, kada ryžtis susitikti, kokie žingsniai turėtų būti iki susitinkant gyvai, kad vėliau nenusiviltum, ir t. t.“, – atskleidžia G. Labanauskaitė.
Dramaturgė sako tikinti, kad bendravimas gydo, ir čia ne tiek svarbi forma (gyvai ar virtualiai), kiek žmones siejantis ryšys. Visgi pabūti vienam ir vienišam nėra taip jau blogai, tiesiog sunku tai ilgai ištverti. Tačiau vienatvė iš tiesų gali būti ir apdovanojanti. Na, o jei ji slegia, tuomet galbūt tikrai mirksnis ekranėlyje neišeinant iš namų yra išeitis?..
*
2022 m. VVMT spektaklio „Tinder Dates“ eskizas (rež. G. Tuminaitė ir S. Žyrkov (Ukraina) pagal dramaturgės G. Labanauskaitės pjesę tradiciškai Varėnoje vykusiame Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurse tapo nugalėtoju. Dabar gi žiūrovai turi galimybę išvysti visą spektaklį, kuris papildytas aktorių gyvai atliekamais muzikiniais numeriais.
*
Apie dramaturgę
Gabrielė Labanauskaitė – dramaturgė, rašytoja, akademikė. Nuo 2005 m. rašanti Lietuvos bei užsienio teatro ir operos scenai, kurianti scenarijus kino filmams, iš viso jau yra parašiusi kone tris dešimtis kūrinių teatro scenai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje G. Labanauskaitė dėsto dramaturgijos ir kūrybinio rašymo disciplinas, kaip docentė ji domisi naratyvų konstra-vimo principais, jų tyrinėjimą atskleidė savo mokslo monografijoje „Dramatika“ (2017). 2022 m. pasirodė Gabrielės Labanauskaitės pjesių rinkinys „Dramos“ lietuvių ir anglų kalbomis.
G. Labanauskaitė, kartu su kūrybine komanda, yra ne vieno „Auksinio scenos kryžiaus“ laurea-tė. Na, o 2022 m. vykusio Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkur-so nugalėtoju tapo Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Tinder Dates“ eskizas (rež. G. Tuminaitė ir S. Žyrkov (Ukraina) pagal G. Labanauskaitės pjesę.

www.galdrama.lt