„Madagaskaras“ – dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesė, originaliai, autoironiškai ir intelektualiai pristatanti Lietuvą kaip fenomeną, lietuvių požiūrį į save ir pasaulį. Pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą. Dramai apie lietuviškas utopijas M. Ivaškevičius „atrado“ unikalią ir nelegendinę XX a. pirmosios pusės asmenybę – Kazį Pakštą. Šis geografas, keliautojas, geopolitikas ir visuomenės veikėjas vadintas „propagandos ministeriu be ministerio rango“, „laisvos Europos žygiuotoju“, „Ulisu“, „patriotiniu viesulu“, „tautos šaukliu“, „tautiniu apaštalu“, lygintas su J. A. Herbačiausku, S. Šalkauskiu, A. Lincolnu… Nujausdamas Lietuvos likimą, jis numatė perkelti ją į kurią nors Afrikos šalį ir sukurti ten „atsarginę“ tėvynę. Jei pirmojoje Rimo Tumino spektaklio dalyje, verčiančioje publiką nuoširdžiai kvatotis, daugiausia dėmesio skiriama Kazimierui Pokštui (aktoriai Tomas Rinkūnas, Ramūnas Cicėnas) ir jo beprotiškai idėjai „sutelkti lietuvius masinėn emigracijon“ į Afriką, tai antroji labiau priklauso Salei (aktorė Indrė Patkauskaitė), kurios prototipas – jautrioji Salomėja Nėris, jos dramatiškam likimui. Antrojoje „Madagaskaro“ dalyje taip pat ataidi „Lituanikos“ katastrofa, karas, okupacija.
Lietuvos perkėlimo į Afriką idėja kilo tarpukario geopolitikui Kaziui Pakštui. Mintis šią idėją perkelti į teatro sceną šovė mūsų laikų režisieriui Rimui Tuminui. Man buvo pasiūlyta perkelti visa tai į popierių. Taip gimė pjesė „Madagaskaras“.
Žmonių, pergyvenusių ribą tarp tarpukario ir karo, biografijose visada nevalingai ieškai žodžių: emigravo, deportavo, kolaboravo. Tačiau tai jau kitos istorijos, vaizduojančios kitą epochą. „Madagaskaras“ – pasakojimas apie žmones, dar nepriėjusius šios ribos, tačiau mums iš laiko nuotolio puikiai suvokiant, kad ši riba netrukus bus peržengta.
Kaip skaityti „Madagaskarą“? Taip, kaip žmogus 2084-aisiais skaitytų istoriją apie mus, manančius, kad visos pasaulio nesąmonės baigėsi prieš keturiolika metų, ir mes – pirmieji, išbridę į tiesią, šviesią, nesibaigiančią magistralę. 2084-ųjų skaitytojui dėl to mažų mažiausiai būtų juokinga, daugių daugiausia – graudu. Nes jis žinos keletą ateities datų, kurios sudaužys į šipulius visus mūsų šiandienos lūkesčius. To skaitytojo dar nėra, o jis jau už mus pranašesnis.
Todėl ši pjesė apie žmones, kurie dar nieko nežino. Ir todėl iš visų jėgų stengiasi gyventi: mylėti taip, kaip dar niekas iki jų nemylėjo, tikėti taip, kaip dar niekas iki jų netikėjo, norėti taip, kaip dar niekas iki jų nenorėjo, ir galiausiai perkelti tai, kas dar niekad nebuvo perkelta.
Antipakštinių pjesių nėra. Nors keistai turbūt šiandien jaustumėmės Pietų pusrutulyje, kaitinant tropikų saulei įsitaisę palmių giraitėje priešais Indijos vandenyną. Ir kai garsus juodaodis režisierius Rimas Tuminas būtų pasiūlęs rašyti man šią pjesę, pavadinčiau ją egzotiškai – „Lietuva“. Apie tolimą, mažai pažįstamą žemę.
Taigi galima šią pjesę skaityti ir taip. Tarytum mus iš tikrųjų perkėlė ir dabar, pasitelkę teatrą, bando grąžinti atgal.
Marius Ivaškevičius
Spektaklio metu scenoje naudojami tabako gaminiai.
Režisierius statytojas – Rimas Tuminas
Režisierius – Arvydas Dapšys
Dailininkė – Vilma Galeckaitė – Dabkienė
Kompozitorius – Faustas Latėnas
Vaidina:
Motina –Jūratė Mikaliūnienė
Tėvas – Almantas Šinkūnas
Kazimieras Pokštas – Tomas Rinkūnas / Ramūnas Cicėnas
Salė – Indrė Patkauskaitė
Milė – Valda Bičkutė / Agnė Šataitė
Helė – Neringa Būtytė / Ilona Kvietkutė
Veronika – Ilona Kvietkutė / Agnė Šataitė
Oskaras – Mantas Vaitiekūnas
Prancūzas – Jokūbas Bareikis / Vytautas Rumšas (jaun.) / Balys Latėnas / Tomas Kliukas
Lietuviai – Balys Latėnas, Vytautas Rumšas (jaun.), Neringa Būtytė, Tomas Kliukas, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis, Ilona Kvietkutė
Lakūnai – Balys Latėnas, Tomas Kliukas, Jokūbas Bareikis, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis
Kareiviai – Balys Latėnas, Jokūbas Bareikis, Vytautas Rumšas (jaun.), Tomas Kliukas, Petras Šimonis, Povilas Adomaitis
Kingkongas – Vytautas Rumšas (jaun.) / Mantas Vaitiekūnas
PREMJERA – 2004 m. rugsėjo 28 d.
II DALIŲ SPEKTAKLIS ( 3 val. )
Durys atidaromos: 30 min. iki renginio
Ikimokyklinio amžiaus vaikai į spektaklį neįleidžiami.
Vaikai nemokamai neįleidžiami.
Nuolaidos (prieš renkantis vietas, suveskite kodą):
– 15% 1 bil. moksleiviams, studentams (kontrolės metu pateikti nuolaidą įrodantį dokumentą)
– 30% 2 bil. senjorams (į nuolaidos laukelį įvesti SENJORAS)
– 30% 2 bil. neįgaliesiems (į nuolaidos laukelį įvesti NUOLAIDA30)
– 15% perkant 10 ir daugiau