VMT spektaklis | LyraS
Dviejų dalių šiuolaikiškai poetiška tragikomedija „L. YRA S.“
„L. YRA S.“ – tai šiuolaikinė V. Šekspyro tragedijos „Karalius Lyras“ interpretacija, kurios kultūriniam pasauliui gerai žinomas pagrindinis veikėjas rodomas pačioje savo jaunystėje (18 metų).
2023 m. – XII tarptautinis teatrų festivalis COM•MEDIA Alytuje – Greta Štiormer įvertinta geriausios režisierės apdovanojimu.
2022 m. rež. Gretos Štiormer eskizas pagal Gabrielės Labanauskaitės pjesę „L. YRA S.“ tapo VMT organizuojamo konkurso „DramaTest“ nugalėtoju.
Režisierė – Greta Štiormer
Pjesės autorė – Gabrielė Labanauskaitė
Scenografė – Aistė Marija Stankevičiūtė
Kompozitorė – Jūra Elena Šedytė
Kostiumų dailininkė – Valdemara Jasulaitytė
Šviesų dailininkas – Povilas Laurinaitis
Choreografė, judesio koordinatorė – Gintarė Šmigelskytė
Videomenininkas – Ignas Pavliukevičius
Teksto dizaineris – Dovydas Černiauskas
Vaidina:
PRINCAS LYRAS – Matas Sigliukas
SAGAS – Vainius Sodeika
MERLINA – Larisa Kalpokaitė
HERCOGAITĖ LIZA – Gintarė Latvėnaitė
LYRO MOTINA – KARALIENĖ NERONĖ – Eglė Mikulionytė
LYRO TĖVAS – KARALIUS KONAS – Mindaugas Capas
LYRO APSAUGINIS SERŽAS – Tomas Stirna
PATARĖJAS LUKRECIJUS – Pijus Ganusauskas
DAMOS, LIUDININKAI – Gintarė Šmigelskytė, Larisa Kalpokaitė, dainininkas Vaidas Bartušas (kontratenoras)
Nors atsižvelgiama į klasikinės pjesės istorijos ir siužeto niuansus, šiame kūrinyje bandoma žvelgti į šiuolaikinio žmogaus tapatybės paieškas iš kitokios perspektyvos – kai labiau pasitikima išore ir įvaizdžiu nei vidiniais orientyrais ir vertybėmis.
Tai neįprastas ir naujoviškas klasikos interpretavimas, kuriame sutelpa tiek klasikinė Šekspyro tragedija, tiek šiuolaikinis jos turinio papildinys, inovatyvus dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės sprendimas atgręžti žvilgsnį į Karaliaus Lyro jaunystę, per kurią ir atskleidžiamos šių dienų problemos. Šios parodomos per kartų skirtumų ir žmogaus asmenybės susidvejinimo konfliktą. Medžiaga išsiskiria kinematografiškumu, leidžiančiu dramą interpretuoti, pasitelkiant platų medijų lauką – veiksmą spręsti ne įprastu psichologizuotu būdu, o per medijų kaitą, žanrų maišymą – muzikos, video medžiagos ir vaidybos sintezę.
Režisierė tvirtina, kad svarbiausios čia dvi – toksiško vyriškumo ir nemeilės sau, auklėjimo per šį jausmą – temos.
„Pjesės pavadinimas L. YRA S. – savotiškas žodžių žaismas, paslaptis, kurios prasmė atskleidžiama spektaklyje“, – sako dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.
1
