VMT SPEKTAKLIS | DĖDĖ VANIA

 

Antono Čechovo „Dėdė Vania“ – viena emocionaliausių teatro pjesių, kurioje su stipria menine jėga atskleidžiama pati žmogiško gyvenimo esmė, didžiausi troškimai ir karčiausi nusivylimai. Šiame kūrinyje apie tuščiai išvaistytus gyvenimus, kurį pats autorius pavadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“ supinami įvairūs žanrai – komedija, drama ir tragedija.

 

 

Spektaklis gavo tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ (2022) žiuri apdovanojimą už sceninę meistrystę.

 

Taip pat spektaklis įvertintas keturiais „Auksinio scenos kryžiaus“ (2022)  apdovanojimais.

Režisierius Tomi Janežič (Slovėnija) – „Auksinis scenos kryžius“ už spektaklį „Dėdė Vania“.

VMT aktorė Ilona Kvietkutė – „Auksinis scenos kryžius“ už pagrindinį Sonios vaidmenį.

Aktorius Martynas Nedzinskas – „Auksinis scenos kryžius“ už pagrindinį Astrovo vaidmenį.

Kostiumų dailininkė Marina Sremac (Serbija) – „Auksinis scenos kryžius“ už kostiumus.

 

Dramaturgė ir režisieriaus asistentė – Nina Rajic Kranjac (Slovėnija)

Scenografas – Branko Hojnik (Slovėnija)

Kostiumų dailininkė – Marina Sremac (Serbija)

Šviesų dizaino autoriai – Tomi Janežič, Branko Hojnik

Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis

Vertėja Laura Kutkaitė

 

SEREBRIAKOVAS ALEKSANDRAS VLADIMIROVIČIUS, atsistatydinęs profesorius – Arvydas Dapšys

JELENA ANDREJEVNA, jo žmona, dvidešimt septynerių metų – Indrė Patkauskaitė

SOFIJA ALEKSANDROVNA (SONIA), jo duktė iš pirmosios santuokos – Ilona Kvietkutė

VOINICKAJA MARIJA VASILJEVNA, slaptojo tarėjo našlė, pirmosios profesoriaus žmonos motina – Jūratė Brogaitė

VOINICKIS IVANAS PETROVIČIUS, jos sūnus – Arūnas Sakalauskas

ASTROVAS MICHAILAS LVOVIČIUS, gydytojas – Martynas Nedzinskas

TELEGINAS ILJA ILJIČIUS, nusigyvenęs dvarininkas – Tomas Stirna

MARINA, sena auklė – Vilija Ramanauskaitė

VERA, pirmoji Serebriakovo žmona, Sonios motina, mirusi – Valda Bičkutė

DARBININKAS – Tomas Rinkūnas

 

Vilniaus mažojo teatro spektaklyje – visko dar daugiau: gyvenimo šventė čia išsiverš kaip kurtinantis fejerverkas, o atstumtos meilės, neišsipildžiusių vilčių, svajonių gėla užgniauš gerklę.

 

Su tarptautine komanda spektaklį kuriantis slovėnų režisierius Tomi Janežičius yra čechoviškos dramaturgijos žinovas, nuolat sugrįžtantis prie šių pjesių, taip meistriškai sujungiančių absurdą ir gyvenimo tikrumą. Visoje Europoje šis kūrėjas garsėja kaip talentingas menininkas, sukuriantis itin emociškai paveikius bei kartu intelektualius spektaklius.

 

T. Janežičiaus darbai išsiskiria originaliomis režisūrinėmis interpretacijomis, nors jo niekaip nebūtų galima įvardinti tradiciniu terminu režisierius-statytojas. Veikiau jis tikras eksperimentatorius ir žmogiškosios prigimties atidus tyrinėtojas. Svarbiausia jam ne pastatyti spektaklį, bet užmegzti ryšį su žmogumi: aktoriumi, visa kūrybine grupe, pagaliau – publika. Repetuodamas režisierius, kuris be meninio išsilavinimo dar yra ir kvalifikuotas psichodramos terapeutas, naudoja šį psichodramos metodą, kad sutelktų aktorius, taip sukurdamas saugią aplinką atsiverti ir kurti.

 

„Šiandien kaip niekad svarbu statyti „Dėdę Vanią“ ir dėl dar vienos priežasties – itin paplitusios sėkmės ideologijos. Kalbame tik apie laimėjimus, buvimą laimingam, sėkmę, pasiektus tikslus… Spaudimas toks didelis. Ši pjesė – „Dėdė Vania“ – parodo priešingą situaciją. Mes galime patirti nesėkmę, bet priimti tai kaip normalų dalyką. Taip pat parodant, kad ta sėkmės ir laimėjimo ideologija – tiesiog per daug dirbtinė“, – sako režisierius Tomi Janežič.

———————-

Papildoma informacija:
N-16: spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, keiksmažodžiai, naudojami tabako gaminiai, scenos dūmai ir kt.