Dviejų dalių siurrealistinių bruožų drama
Kūrinio veiksmas rutuliojasi Orfėjo ir Euridikės, namuose Trakijoje, aiškiai įgaunančios XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžiaus bruožų. Žiūrovas perkeliamas į estetišką ir kartu mistika dvelkiančią art deco stiliaus erdvę.
Režisierius – Žilvinas Vingelis
Pjesės autorius – Jean Cocteau
Scenografijos autorė ir kostiumų dailininkė – Dovilė Gecaitė
Kompozitorius – Andrius Šiurys
Šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius
Videomenininkas – Rimas Sakalauskas
Choreografas – Mantas Stabačinskas
Režisieriaus padėjėjas – Andrius Merkevičius
Iš prancūzų kalbos vertė Birutė Gedgaudaitė
Vertimą iš prancūzų kalbos atnaujino Vincentas Klipčius
Vaidina:
ORFĖJAS – Tomas Rinkūnas
EURIDIKĖ – Agnė Šataitė
ERTEBIZAS – Kasparas Varanavičius
ARKLYS – Greta Bendžė
MIRTIS – Valda Bičkutė
AZRAELIS, 1-ASIS MIRTIES PAGALBININKAS / LAIŠKININKO BALSAS – Robertas Petraitis
RAFAELIS, 2-ASIS MIRTIES PAGALBININKAS – Lukas Dirsė
POLICIJOS KOMISARAS – Arvydas Dapšys
TEISMO SEKRETORIUS – Tomas Stirna
Orfėjas, sąmonės srautu kuriantis poetas siurrealistas, siekiantis parašyti genialų eilėraštį masinio populiarumo poezijos konkursui. Jo kūrybos metodas – namuose apsigyvenusio arklio tardymas su viltimi, kad pavyks perkurti pačią poeziją. Tuo tarpu pamiršta ir atstumta Euridikė paguodą randa stikliaus Ertebizo draugijoje. Deja, greitai paaiškėja, kad nei Ertebizas, nei arklys nėra tokie, kokiais dedasi.
Spektaklis „Orfėjas“ sukurtas pagal vienos ryškiausių XX a. I pusės prancūzų kultūrinio gyvenimo figūrų Jean‘o Cocteau pjesę, parašytą kone prieš šimtą metų. Ir visgi čia paliečiamos temos ne mažiau aktualios bei svarbios ir šiandien. Pasak spektaklio režisieriaus Ž. Vingelio, tai savotiška pasaka suaugusiesiems apie sapną ir realybę, santykius ir šeimą, karjerizmą, užgožiantį pastarąją: „J. Cocteau čia elgiasi kaip atsargus žonglierius, kurdamas pasaulį, kuriame nėra vienos tiesos, o sapnai vėl virsta tikrais“.
Pjesės siužetas apjungia klasikinio teatro, siurrealizmo, dadaizmo ir vizualiųjų menų tradicijas. Tikrovė susimaišo su sapnu, skleidžiasi pagrindinės gyvenimo ir mirties, kūrybinių ambicijų ir asmeninės laimės priešpriešos temos.
1