Režisierius: Rimantas Venckus
Scenografija ir kostiumai: Dalia Kiaupaitė
Muzika: Karolina Adelbergytė
Scenos judesys: Kamilė Narkutė
Juozas Grušas yra pasakęs, kad „tragikomedijoje galima duoti valią vaizduotei, „proto žaidimui“, ieškoti naujų formų, naujų kelių“.
Tragikomedijos veiksmas spektaklyje perkeltas į psichiatrinę ligoninę, kur gydytojas Jaksas ligoniams taiko teatro terapiją. Tai teatras teatre – tikrovė čia neišvengiamai susipina su vaidyba.
Prieš Jus – cirko arena, kuri simbolizuoja šiuolaikinį gyvenimą – susvetimėjusį ir sumaterialėjusį, nuolat skubantį, apraizgytą technika ir dvasiškai degradavusį.
Šio „filosofinio cirko“ artistai – žmonės, slepiantys savąjį „aš“ po kaukėmis. Veikėjai nuolat jaučiasi kaip giliai į jų sąmonę įsismelkusios cirko publikos vergai arba, kitaip tariant, visuomenės mechanizmo aukos. Tai patvarus, sunkiai pakeičiamas dėsningumas. Klounados scenos buvo repetuojamos vakar, jos repetuojamos šiandien, bus repetuojamos rytoj. Išėjęs į areną, privalai tikėti viskuo, ką darai – turi tikėti, net ir netikėdamas, nes tu esi artistas.
Tačiau yra dar viena nepagydoma liga – meilė… Dėl jos susvyruoja visa cirko sistema. Klounas pasijunta išmuštas iš kasdieninių savo dorybės vėžių. Jo vidaus sukrėtimas rezonansu aidi išoriniame pasaulyje, cirko arena didėja. Jausmingi svarstymai apie šiuolaikinio žmogaus etiką, moralę ir psichologiją čia pateikti, galima sakyti, alegorine forma.
Pjesės autoriaus nuomone beprotybė yra „ne kvailumas, o milžiniška aistra, kurioje išnyksta įprastiniai tikrovės matai ir normos“.
Klounas – Oskaras Valiullinas;
Dženė – Eglė Kukcinavičiūtė;
Jaksas – Andrius Rokas;
Apolonija – Evelina Dambinskaitė;
Gydytojas – Jurgis Valančauskas;
Taip pat vaidina: Enrika Andzevičiūtė, Dovilė Berlinskaitė, Greta Burokaitė, Greta Klimkaitė, Laura Matuizaitė, Vytautas Naujokas, Vilius Prudnikovas, Jolanta Šimkūnaitė.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/theatre.minimum