TEXTILE TALES. Džinos Jasiūnienės paroda Antakalnio galerijoje

Šiais metais kovo mėnesį Antakalnio galerija švenčia savo penkerių metų gimtadienį. Surengusi per 50 parodų kovo 8-ąją dieną 18 val. Antakalnio galerija kviečia į dar vieną, šventinį parodos atidarymą, kuriame savo naujausius kūrinius pristato Antakalnio galerijos įkūrėja Džina Jasiūnienė. Tai jau penktoji menininkės paroda Antakalnio galerijoje.

ISTORIJOS BE ŽODŽIŲ
Nuo seno mums įprastus gaminius Džina Jasiūnienė transformuoja į didelius kinetinius pano, kurie tarsi Visatos simboliai (tokią prasmę jiems suteikia ir pati autorė) yra nuolatiniame ritmiškame judesyje, mums primena „Didžiojo sprogimo” teoriją ir vis besiplečiančias galaktikas, cikliškumą, kuris yra neatsiejama mūsų planetos, Saulės sistemos planetų, galaktikų egzistencijos sudėtinė dalis. Kilimas prasideda vienam taške ir nuolat plečiasi, raibuliuodamas savo gyvomis, persipinančiomis spalvomis, sukasi kaip sukasi Žemė aplink Saulę etc. Galima tai vadinti ir tekstilinėmis mandalomis, kurios gi taip pat yra visa apimančio vienio, begalybės ir dieviškosios esaties vizualiniai, dekoratyvūs atspindžiai, meniškai įprasminti pavidalai.
Džinos rankų ir pieštuko kantrybė iš pirmapradžio elemento, tiesiog „e“ raidės supina ištisus pasakojimus, laiškus be žodžių, o žodžių ir nereikia, nes gyvai, ritmiškai, vibruojančiai susipina ištisos emocijų, minčių istorijos, tai skubrios, tai „sustojančios tarsi atsikvėpti” ir toliau tęsiamos. Neriamos, audžiamos minčių nytys, kurioms nereikia žodžių, nes pasakojimą perima štrichas, spalva, spalvų raibuliai ir eilutės, linijos, punktyrai.
Kompiuterio ekrane, fotografijoje žvelgiant į Džinos darbus, kartais sunku atskirti, ar tai audinys, ar piešinys (pieštuku, flomasteriu). /Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė