SKAITYMAI: DRAMOS KLASIKA. Justino Marcinkevičiaus MAŽVYDAS

Idėjos autoriai: Vytautas RUMŠAS ir Dalia MICHELEVIČIŪTĖ

Skaito: Vytautas ANUŽIS, Povilas BUDRYS, Algirdas DAINAVIČIUS, Ramutis RIMEIKIS, Arūnas VOZBUTAS, Jūratė VILŪNAITĖ, Adrija ČEPAITĖ, Jurga KALVAITYTĖ, Rimantas BAGDZEVIČIUS, Šarūnas Rapolas MELIEŠIUS, Kęstutis CICĖNAS, Vytautas RUMŠAS 

Vytautas Rumšas ir Dalia Michelevičiūtė antrajam SKAITYMAI: DRAMOS KLASIKA ciklo skaitymui pasirinko vieną iš Justino Marcinkevičiaus poetinės draminės trilogijos dalių – dramą „Mažvydas“. Trilogijos „Mindaugas“ (pastatyta 1969), „Mažvydas“ (pastatyta 1978), „Katedra“(pastatyta 1971 ir  2013) siužetai turi istorinį pagrindą, juose iškilmingai kalbama apie autoriaus gyvenamojo laikotarpio problemas: pareigos ir asmenybės laisvės santykį, žmogui reikalingus idealus ir jų prasmę.

Pasak paties rašytojo, šiuo darbu jis siekė parodyti, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos — valstybė, raštas, menas. „Mažvyde“ per poetinės dramos formą skausmingai apmąstoma gimtosios kalbos tautoje išsaugojimo būtinybė. Pagrindinis veikėjas – istorinė asmenybė, pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas, nujaučiantis besiartinančią nutautėjimo grėsmę ir besistengiantis išsaugoti lietuvišką žodį.

Bijau prisipažinti, kad ne dievui
Tai buvo pareiga, o žodžiui. Žodžiui,

Kurį reikėjo iš mirties vaduoti,

Kuriam pavidalą reikėjo rast,
Kad jis galėtų amžiuose paliudyt

Buvimą savo ir galbūt gyvybę.

 Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“

Justinas Marcinkevičius (1930 m. kovo 10 d. – 2011 m. vasario 16) – lietuvių rašytojas, poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas. Vilniaus universitete baigęs lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo žurnalų „Genys“ ir „Pergalė“ redakcijose. Vienas populiariausių XXa. pabaigos–XXI a. pradžios poetų Lietuvoje. Aktyviai dalyvavo to meto politikoje bei Sąjūdžio veikloje, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Už kūrybinę veiklą įvertintas įvairiais valstybiniais apdovanojimais (1993, 1997, 2003), taip pat Herderio premija (1998), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2001), Baltijos Asamblėjos premija (2005), Nacionalinė pažangos premija (2008), Juozo Tumo‑Vaižganto premija (2009).