SIRENOS24 LT vitrina: DILETANTAS (rež. Ž. Vingelis) | PREMJERA

DILETANTAS 

(*susapnavęs Angelą) 
 

Vieno veiksmo audiovizualinis monospektaklis 

Trukmė: 50 min  

Rekomenduojamas amžius: 12+ 

 

Režisierius ir dramaturgas Žilvinas Vingelis  

Vaidina Airida Gintautaitė  

 

Dailininkė Neringa Keršulytė  

Kompozitorius Andrius Šiurys  

Videomenininkas Tomas Stonys  

Inžinierius Deividas Dzikevičius  

Šviesų dailininkas Vilius Vilutis 

Lėlių choreografas Eugenijus Slavinskas  

Prodiuseris Darius Vizbaras  

 

Jean’as Cocteau – sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė, kurio diletantizmas skirtingose meno srityse liejosi, kaip ypatingai tiršto poetinio pasaulio fragmentai – neišbaigti, neištobulinti, skuboti, nieko neprimenantys, į nieką nepanašūs.  

 

Jis ir dramaturgas, ir poetas, dailininkas, piešėjas, prozininkas, grafikos dizaineris, muzikos vadybininkas, bokso vadybininkas, priklausomas nuo opiumo, susipykęs su André Bretonu, bet geras Igorio Stravinskio, Marselio Prusto, Nobelio premijos laureato Andrė Žido, Pablo Pikaso ar Eriko Sati draugas.  

 

Tėvo savižudybė, katalikybės ir siurrealizmo įtaka, bokso ir baleto paralelės, priklausomybė nuo opiumo, kelionė aplink pasaulį, hobis groti pianinu, draugystės su ypatingais to meto menininkais bei kūryba, poezija, drama, proza, kinas, teatras, cirkas, muzika ir visa kita – tai pagrindinės Cocteau gyvenimo temos, kurios tampa pagrindiniu laboratoriniu principu kuriamo audiovizualinio intermedialaus pasakojimo objektu. 

 

Darbe laisvai improvizuojama motyvais iš Jean’o Cocteau grafikos ir dailės darbų, eilėraščių, romanų “Opiumas”, pjesės “The Human Voice” ir filmų “Poeto Kraujas” ir “Orfėjo Testamentas” bei biografijos.  

 

“Spektaklio medžiaga tampa pats Cocteau, suvokiant jį kaip tarpdisciplininį menininką, o dar labiau – kaip skirtingų medijų ir disciplinų montažą. Padalinus šias disciplinas (kinas, siurrealistiniai objektai, muzika, literatūra, mada ir t.t.) ir atidavus jas kiekvienam iš kūrybinės komandos narių, siekėme šį montažą suskaidyti atgal į atskiras medijas ir montuoti iš naujo į smulkesnių detalių sunkiau atpažįstamus ir stambesnių detalių lengviau atpažįstamus intermedialius numerius. Su komanda ieškojome netiesioginių sąsajų, paralelių, poetinių paradoksų, kurie įsteigtų simbolinę giminystę tarp už kūrinio ribų nieko bendro neturinčių temų, vaizdinių ir simbolių. Tai kūrėme pasitelkiant medijų meną, animaciją, draminę vaidybą, mechanizuotą scenografiją, lėlių ir objektų teatrą, garso erdvę ir kitas šiuolaikinio teatro priemones.” – režisierius ir spektaklio dramaturgas Žilvinas Vingelis.