„Prie Babilonijos upių“ – pabėgėliai ir tremtiniai. Šv. Stepono bažnyčia: vaizdas, garsas, erdvė

Įvykiai Europoje, susiję su sumaištimi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos kraštuose – svarbiausias veiksnys, nulėmęs troškimą įgyvendinti šį Kultūros nakties projektą. Juo siekiama apmąstyti svetimumo, išvarymo, ištrėmimo, prieglobsčio prašymo, gimtosios žemės ilgesio būsenas, išreikšti šias sunkias žmogiškas patirtis meno kūriniais, giesmių tekstais ir susitikimais. Norima parodyti, kad šiandieniai geopolitiniai įvykiai gali būti svarstomi vadinamomis tradicinėmis meninėmis priemonėmis, ir kartu atskleisti, kaip skirtingų epochų architektūros, vaizdų ir muzikos raiška siejasi su amžina pabėgėlių tema.

Meninio vyksmo elementai:
Šv. Stepono bažnyčioje eksponuojami Sigitos Maslauskaitės tapybos darbai. Menininkė gilinasi į pabėgėlių temą ir vaizduotės bei patirties santykio problematiką. Meno kūrinys kaip kreipinys į žiūrovą, žiūrovas kaip meno akcijos dalyvis, kūno pojūčiai, padedantys suvokti kūrinį ir jį patirti, – tokie šiuolaikinėse medijose taikomi suvokimo ir „priartėjimo“ būdai tapytojai yra svarbūs. Penki paveikslai buvusių, apgriautų altorių plokštumose vaizduoja išvarymo temą. Pirmavaizdžiai nesunkiai atpažįstami: nuo Masaccio šedevro fragmento iki kanoninių, šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis mus pasiekusių pabėgėlių iš Sirijos ir Šiaurės Afrikos vaizdų. Paroda konstruojama remiantis teorija apie vaizdo recepcijos aktą, apimantį ir jo suvokimą, virsmą mentaliniu vaizdiniu, skirties tarp praeities ir dabarties ištrynimą. Istoriniame užmiesčio kvartale stovinčios Šv. Stepono bažnyčios prieigose stūkso statybų bendrovės laužynai, šventovę supa socialinės globos įtaigos – tai aplinka, į kurią meninis kultūros nakties vyksmas siekia betarpiškai, vaizdu ir garsu įsikomponuoti.

Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ ištisas tris valandas gieda Senojo Testamento giesmes, sujungtas į teminį ciklą „Tremties ir ilgesio psalmės“ – per trisdešimt Dovydo psalmių, antifonų, pranašo Jeremijo raudų. Giesmininkai kviečia klausytojus kontempliuoti Dievo ir psalmininko dialogą, žmogaus būties trapumą, pabėgėlio be gimtųjų namų dalią, nubaustos ir nusiaubtos Jeruzalės vaizdus. Išniekintos, sužalotos bažnyčios erdvėje choralistų lūpomis pranašas Jeremijas rauda lyg prie suvarpyto Alepo griaučių: „O kokia vieniša dabar sostinė, kurioje kadaise knibždėjo žmonių minios! Kadaise didinga tarp tautų, dabar ji lyg našlė! […] Karčiai verkia nakčia.“ (Rd 1)
Priverstų palikti savo namus, pabėgusių nuo karo siaubo žmonių pavidalai tapybos drobėse, sunaikinta bažnyčios erdvė ir giesmės skundas suskamba kaip šiandien:
„Prie Babilonijos upių –
ten mes sėdėjome verkdami,
Ziono kalną atsiminę […].
Nes mus į nelaisvę išvariusieji
ten liepė mums giedoti,
mūsų engėjai vertė mus džiūgauti […]“ (Ps 137, 1–3)

Birželio 16 d. programa:
18 val. – renginio pradžia
19 val. – Tapytoja Sigita Maslauskaitė pristato Kultūros nakties veiksmo vietą, turinį ir ekspoziciją.
20 val. – Sirijos menotyrininkė Farah Mohammed pristato šiuolaikinę Sirijos dailę ir Lietuvoje gyvenančio dailininko Majd Kara kūrybą.
Nuo 21 iki 23 val. – Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“  gieda grigališkojo choralo giesmių ciklą „Tremties ir ilgesio psalmės“.
24 val. – renginio uždarymas.

Organizatorius: Bažnytinio paveldo muziejus
Dalyviai: menotyrininkė Farah Mohammed, menininkai Majd Kara ir Sigita Maslauskaitė, Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“
Partneriai: Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija