Matei Vișniec Satyra „Mūsų per daug šitam sušiktam laive“ Režisierė Marta Vendland | ARTYN teatras, Klaipėda   „Aš tikiu Dievą, pats turiu išmaitinti keturis vaikus ir darau tai, kad padėčiau nelaimės ištiktiems broliams. Darau tai, nes pasaulis prastai sutvarkytas, o aš noriu suteikti šiokią tokią ateitį tiems, kurie gimė prastesnėje prastai sutvarkyto pasaulio dalyje… Na tai, plaukiam!” – tokiais žodžiais vedliai šiaurinės Afrikos pakrantėse pasveikina į jų laivus susėdusius nelegalius migrantus, kurie ryžtasi beprotiškai kelionei per Viduržemio jūrą, kad pasiektų išsvajotos Italijos krantus – Lampedūzos salą. Šimtais susigrūdę į nedidelius laivelius, pradedami savo gyvenimo kelionę, nei vienas negali būti tikras […]

Matei Vișniec Satyra „Mūsų per daug šitam sušiktam laive“ Režisierė Marta Vendland | ARTYN teatras, Klaipėda   „Aš tikiu Dievą, pats turiu išmaitinti keturis vaikus ir darau tai, kad padėčiau nelaimės ištiktiems broliams. Darau tai, nes pasaulis prastai sutvarkytas, o aš noriu suteikti šiokią tokią ateitį tiems, kurie gimė prastesnėje prastai sutvarkyto pasaulio dalyje… Na tai, plaukiam!” – tokiais žodžiais vedliai šiaurinės Afrikos pakrantėse pasveikina į jų laivus susėdusius nelegalius migrantus, kurie ryžtasi beprotiškai kelionei per Viduržemio jūrą, kad pasiektų išsvajotos Italijos krantus – Lampedūzos salą. Šimtais susigrūdę į nedidelius laivelius, pradedami savo gyvenimo kelionę, nei vienas negali būti tikras […]

Matei Vișniec Satyra „Mūsų per daug šitam sušiktam laive“ Režisierė Marta Vendland | ARTYN teatras, Klaipėda   „Aš tikiu Dievą, pats turiu išmaitinti keturis vaikus ir darau tai, kad padėčiau nelaimės ištiktiems broliams. Darau tai, nes pasaulis prastai sutvarkytas, o aš noriu suteikti šiokią tokią ateitį tiems, kurie gimė prastesnėje prastai sutvarkyto pasaulio dalyje… Na tai, plaukiam!” – tokiais žodžiais vedliai šiaurinės Afrikos pakrantėse pasveikina į jų laivus susėdusius nelegalius migrantus, kurie ryžtasi beprotiškai kelionei per Viduržemio jūrą, kad pasiektų išsvajotos Italijos krantus – Lampedūzos salą. Šimtais susigrūdę į nedidelius laivelius, pradedami savo gyvenimo kelionę, nei vienas negali būti tikras […]

I dalies drama Birutė Kapustinskaitė “Terapijos” Režisierė Marta Vendland ARTYN teatro “Terapijos” – pirmą kartą atvyksta į Klaipėdos dramos teatrą ir iš lauko scenos, kuriai šis pastatymas yra pritaikytas, keliasi į dramos teatro sceną! Birutės Kapustinskaitės pjesė „Terapijos“ – atvira iki skausmo, subtiliai komiška ir stulbinamai reali pjesė apie onkologinėmis ligomis sergančiųjų kasdienybę. Ji palies, papurtys, prajuokins, pravirkdys, nustebins – bet abejingu nepaliks nei vieno. Sonata, Dalia, Aldona, Rima, Eglė, Marija – šeši svetimi gyvenimai vienoje erdvėje, tačiau bendras likimas, kurį kiekviena jų išgyvena skirtingai: kaip dovaną, kaip bausmę, išbandymą ar prakeiksmą… Žiūrovas stebi šias moteris ir užduoda sau klausimą: […]

Tapytojas, įsimintas savo tapybos drobėmis, kurias pats ne kartą vadino švelniuoju siurrealizmu. Tapytojas XX a. paskutiniajame dešimtmetyje išpopuliarėjo kurdamas siurrealistines vizijas su daugybe nematomais ryšiais susijusių tarsi ne šio pasaulio personažų. Tapyboje nepasiklydęs tarp dažo ir spalvos gausos, Arūnas Daujotas svarbiu laikė ir piešinį, jo konstruojamą paveikslo struktūrą. Todėl nenuostabu, kad yra išlikę nemažai jo piešinių, grafikos kompozicijų. Piešiniuose viešpatauja panašūs kaip ir tapyboje originalios pasaulėžiūros veikėjai, savo aplinka, detalėmis ir ansambliais primenantys Harmso, Dostojevskio polifoninius pasaulius. Parodos lankymas nemokamas.

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune Arūno Vaitkūno (1956 – 2005) paroda „Piešiniai”. Parodoje pristatomi virtuoziški piešiniai užfiksavę nykstančias sakralias Žemaitijos vietoves. Pastelėse – šventorių vartai, Notėnų bažnyčia su bokšte esančiu mediniu laikrodžiu, Mosėdžio šventoriaus vartai, Kuliai. Šiuose piešiniuose A. Vaitkūnas ieškojo suidealintos, mistinės Lietuvos. Piešiniuose iš bloknotų galima atsekti tapytojo kelionių po Lietuvą maršrutus, kuriuose greitais štrichais nupiešdavo ar pasižymėdavo varpinių, kapinių vartelių, kryžių siluetus. Parodoje eksponuojami dailininko sutiktų žmonių portretai ir artimųjų portretinės studijos. Ekspozicijoje pristatomi Kauno ir Vilniaus laiptinių piešiniai. Tų laiptinių jau nebėra, namai privatizuoti, užrakinti. Iš kai kurių „Laiptinių” piešinių […]

Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, kovo 23 d., penktadienį, 16 val. įvyks  istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knygos „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ pristatymas. Knygoje pasakojama apie 1919 m. Lietuvos savanorį Albiną Čiuoderį (1898–1965), beveik du dešimtmečius tarnavusį Lietuvos žvalgyboje ir saugume. Tai buvo tas žmogus, kuris ne tik vadovavo prezidento A. Smetonos apsaugai 1934–1940 metais, bet ir pirmą okupacijos dieną (1940 m. birželio 15 d.) kartu su kitu Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu vedė prezidentą per Lieponos upelį į Vokietiją. Ką per du dešimtmečius patyrė Lietuvos žvalgyboje, kodėl ir kaip atsidūrė Kolumbijoje, pasakoja pats A. Čiuoderis savo prisiminimų dalyje. Knygos […]

Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, gruodžio 6 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į dr. Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas…“ pristatymą. Knygoje kalbama apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską –  Vanagą (1918–1957). Vadovavęs vienai kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, Vanagas vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. Knygos siužetas pirmiausia skirtas tiems metams, kurių Vanagas pats nebegalėjo aprašyti. Tai buvo 1950–1957 metai, kuomet jis, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo, stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės kovotojų gretose. Aprašomos KGB regztos […]

Bioenergetiko, poeto, dramaturgo Arvydo Daškaus kūrybos vakaras. Jūsų laukia poezija, drama, baladės artėjančių Kalėdų mistika. Kviečiame dalyvauti!    

Rugpjūčio 2 d., penktadienį, 17.00 val. LDS galerijoje „Arka“ atidaroma tapytojo  Arvydo Kašausko personalinė paroda „Nuo realaus link abstraktaus“. Parodoje eksponuojami darbai apibendrina ilgametę autoriaus reflektuojamą Lietuvos kraštovaizdžio temą, kūriniuose pristatomą nuo platesnės panoramos peizažų iki siaurose didmiesčių gatvelėse aptinkamų kamerinių naratyvų. Dominuojantys regimos aplinkos motyvai, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas medžiams, artimi daugeliui viduriniosios ir vyresnės kartos lietuvių tapytojų, tačiau Kašauskas išsiskiria savitu tapymo stiliumi. Pastarasis pasireiškia išraiškingomis storasluoksnėmis geometrizuotų detalių kompozicijomis, primenančiomis mozaiką. Dailininko stilių menotyrininkas dr. Vidas Poškus apibūdina kaip monumentalų ir sieja su menininko apginta diplomine freska „Darbas ir mokslas“. Tai, kad menininko kūryboje itin ryški natūros […]

Karantino metu nutraukta paroda „Keliamieji metai“, kurios atidarymas vyko vasario 29 dieną, šiuo metu vėl atverta galerijos lankytojams. Ją aplankyti galite iki gegužės 10 d. AP galerijoje (Polocko g. 10, Užupis).   Arvydo Pakalkos kūrybinės veiklos statistika neabejotinai stebina: daugiau nei 250 grupinių, 30 personalinių parodų ir kuriamų žanrų įvairovė. Įvairūs įvertinimai ir nominacijos Lietuvos bei užsienio diskurse. Menininko kūryba pristatyta mažiausiai 18-likoje šalių skirtinguose pasaulio žemynuose, o jo meno darbų yra įsigiję virš 30 viešų ir privačių kolekcininkų. Arvydas Pakalka (1957) – vienas žinomiausių šiandien kuriančių grafikos ir tapybos autorių, debiutavusių su garsiąja 9-ojo dešimtmečio menininkų karta (Ramūnu Čeponiu, […]

Dailės klasiko Arvydo Šaltenio paroda PanevėžyjeVasario 19 dieną 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma žymaus lietuvių tapytojo, pedagogo Arvydo Šaltenio (g. 1944) kūrybos paroda „Gyvenimo paveikslėliai”.A. Šaltenis 1970 metais baigė tuometinį Vilniaus dailės institutą. Kartu su studijų draugais Kostu Dereškevičiumi, Algimantu Jonu Kuru ir Algimantu Švėgžda buvo dailininkų grupės „Ketveriukė” nariu, rengė jungtines parodas, kurios traukė visuomenės dėmesį ir kėlė karštas menininkų diskusijas.„XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje jis su grupe bendražygių sukėlė tapybos lūžį ir atsinaujinimą, atsisakė romantinio patoso, aštriai vaizduodamas nenuglaistytą realybę ir individo laisvę slegiančią sistemą. Šaltenis tarp savo kartos yra nuosekliausias ekspresionistinis realistas, kūryboje jam svarbiausia gyvenamojo […]