Marius von Mayenburg „KANKINYS“ (Rež. Agnius Jankevičius)

Marius von Mayenburg
KANKINYS
Režisierius Agnius Jankevičius

Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais

Mariaus von Mayenburgo „Kankinys“ („Märtyrer“) pastatytas ir tebestatomas daugelyje Europos teatrų. Pjesėje pasakojama apie vienišos motinos auginamą paauglį Benjaminą. Kai Benjamino mamai pranešama, kad sūnus turi problemų mokykloje, ši pirmiausia pagalvoja apie narkotikus. Bet vaikinas „sėdo“ ant kitokios adatos – Biblijos. Moksleivis Šventajame Rašte randa visus atsakymus, jį paverčia aplinkinių kankinimo ir terorizavimo įrankiu. Benjaminas mano vienintelis žinantis, kas – gerai, o kas – blogai. Dėl to kyla konfliktai, susipriešinimas, psichologinė kova. Mokykloje jis paskelbia karą ištvirkimui. Kad ir – atsisako eiti maudytis į baseiną, nes merginos su bikiniais žeidžia jo religinius jausmus. Ir tai tik pradžia.

Dramaturgas M. von Mayenburgas „Kankinį“ parašė 2012-aisiais, tais pačiais metais pats ją pastatė „Schaubühne“ teatre Berlyne. Pjesė, kurią sudaro 27 trumpos ir konkrečios scenos, primena kino scenarijų, jos probleminis laukas platus ir aktualus – idėjų kova, nagrinėjamas ekstremizmo ir religijos vaidmuo visuomenėje, atskleidžiami vakarietiškos visuomenės prieštaravimai, susiskaldymas, fanatizmo grėsmė ir kaip tai koreliuoja su religija. Pjesėje atskleidžiamas totalus suaugusių žmonių, visuomenės sutrikimas susidūrus su krikščioniškuoju radikalizmu. Teatro kritikai šios pjesės efektą lygina su rankinės granatos sprogimu – tekste apnuoginamas neoliberalizmas, politinis korektiškumas bei pakantumas, itin atvirai kritikuojami jaunus protus gundantys prietarai. „Kankinyje“ lytinio, socialinio brendimo beprotybė, aistros prilyginamos tikėjimo uolumui neatsitiktinai.

Režisieriaus pasirinkta stilistika artima popartui, kuris koreliuoja ir su tuo, kaip atrakinama pati M. von Mayenburgo pjesė. Per dainas, muzikinį naratyvą, muzikos skleidžiamą energiją. „Kankinyje“ atiduodama duoklė pank, post ir alternatyviam rokui. Mokinių choras (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai) atlieka 10-ojo dešimtmečio roko ir pankroko klasiką: Green Day „Basket Case“, The Smashing Pumpkins „Bullet with Butterfly Wings“ ir t. t.

Teatro kritikas Andrius Jevsejevas, apžvelgdamas net tris 2015 m. įvykusius M. von Mayenburgo „Kankinio“ pastatymus Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, akcentuoja, jog Benjaminas Ziudelis nesileidžia į jokius kompromisus, be perstojo kelia sumaištį, įsivelia į konfliktus. Su vieniša savo motina, klasės draugais, mokytojais bendrauja vien žarstydamas tiesmukai suprastas Šventraščio tiesas, reikalaudamas besąlygiškai laikytis pustrečio tūkstančio metų senumo dogmų. Karščiausias konfliktas įsižiebia tarp jo, religinio fundamentalisto, ir biologijos mokytojos Erikos Rot, lygiai taip pat radikaliai nusiteikusios ateistės darvinistės.

„Mariaus von Mayenburgo pjesė „Kankinys“ turi visus „brandos romano“ (angl. „Coming-of-Age Novels“) elementus. Paauglys išgyvena metamorfozę. Iš vaiko palengva virsta suaugusiuoju. Šiame etape esama daug pirmųjų kartų. Tiek džiugių, tiek nuviliančių ir, žinoma, visa tai priimama itin audringai arba, kitaip sakant, radikaliai. Reikia kažkaip prasibrauti į brandžių žmonių pasaulį ir tai nėra lengva. Visų pirma, pačiam paaugliui. Kyla aštrus identiteto klausimas: kaip save pristatyti, kad būtum išgirstas, pastebėtas ir kad paliktum neišdildomą įbrėžą kitų (bendraamžių, suaugusiųjų) sąmonėje. Anksčiau „brandos romanas“ buvo besiskleidžiančios paauglio asmenybės protesto prieš tam tikrą tradiciją išraiška, atspindys. Dabar tradicija išvirto į chaosą – viskas galima ir tuo pačiu daug kas negalima. Orientyrai tapo fragmentiški, lokalūs. Pati visuomenė kaip vienetas panašėja į oksimoroną, todėl itin greitai vykstančius ir pasibaigiančius procesus be grotesko vertinti sunku. Todėl į spektaklį žiūriu kaip į besaikę ideologijų, ego, laisvės, įkalinimo, prarastų vilčių, atrastų iliuzijų ir nykstančio laiko karnavalo karuselę.“ (Agnius Jankevičius)

Dėmesio! Spektaklyje – didelis garsas, naudojami dūmai ir ryškūs šviesų blyksniai. Vaidinimo metu rūkoma.

Kūrybinė grupė:
Režisierius – Agnius Jankevičius
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Laura Luišaitytė
Šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas
Videomenininkas – Arvydas Gudas
Režisieriaus padėjėja – Eglė Kuzienė
Pjesę į rusų kalbą vertė – Agnius Jankevičius

Spektaklyje vaidina:
Vilis Bacleris (direktorius) – Valentinas Krulikovskis
Erika Rot (biologija, chemija, geografija) – Jevgenija Gladij
Markus Diorflingeris (istorija, kūno kultūra) – Viačeslav Lukjanov
Kunigas Dyteris Menratas (religija) – Valentin Novopolskij
Benjaminas Ziūdelis (mokinys) – Igoris Abramovičius
Ingė Ziūdel (jo motina) – Anastasija Špakovskaja
Georgas Hanzenas (mokinys) – Artur Svorobovič
Lidija Vėber (mokinė) – Edita Gončarova
Kristianas – Ainis Kazlauskas
Mokiniai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Gabrielė Baubaitė, Karolina Kildaitė, Mila Ivanova, Ignas Antanas Giniotis, Elina Kuprijaškinaitė, Gabija Minkevičiūtė, Simonas Goptaitis, Ainis Kazlauskas, Žygimantas Vainauskas, Gustas Vičkačka (dėstytojai: prof. Aidas Giniotis, doc. Agnius Jankevičius, doc. Ieva Stundžytė)

Lauros Vansevičienės nuotrauka