LNDT | Molière TARTIUFAS, rež. Oskaras KORŠUNOVAS
Gruodžio 3 d. spektaklis TARTIUFAS titruojamas į anglų kalbą. Titrai geriausiai matomi nuo 17 eilės.
Iš prancūzų kalbos išvertė Aleksys CHURGINAS
Režisierius — Oskaras KORŠUNOVAS
Scenografas — Vytautas NARBUTAS
Kostiumų dailininkė — Sandra STRAUKAITĖ
Kompozitorius — Gintaras SODEIKA
Vaizdo projekcijų autorius — Algirdas GRADAUSKAS
Choreografė — Vesta GRABŠTAITĖ
Šviesos dailininkas — Eugenijus SABALIAUSKAS
Režisieriaus asistentas — Antanas OBCARSKAS
Vaidina:
Tartiufas — Giedrius SAVICKAS
Ponia Pernel — Eglė MIKULIONYTĖ, Nelė SAVIČENKO
Orgonas — Salvijus TREPULIS
Elmira — Toma VAŠKEVIČIŪTĖ, Rimantė VALIUKAITĖ
Damisas — Kęstutis CICĖNAS, Gediminas RIMEIKA
Mariana — Agnieška RAVDO
Valeras — Eimantas PAKALKA
Kleantas — Algirdas DAINAVIČIUS, Darius MEŠKAUSKAS
Dorina — Rasa SAMUOLYTĖ
Ponas Lojalis— Remigijus BUČIUS
Baroko šokėja — Vesta GRABŠTAITĖ
Koncertmeisteris — Joris SODEIKA, Monika LAUKAITYTĖ-MIKLOVIENĖ
Režisierius Oskaras Koršunovas: „Tartiufas – tai šių dienų „herojus“. Tobulas prisitaikėlis, karjeristas, pragmatikas ir ištvirkėlis. Siekdamas savo tikslų šis personažas nesibaido jokių priemonių. Žinoma, naujajame spektaklyje jis neapsimetinės šventuoliu; jis greičiau yra puikus viešųjų ryšių specialistas, gerai suprantantis, kad nėra geresnio įrankio mulkinti lengvatikius už moralę, kuria jis ciniškai manipuliuoja. Veidmainystė ir melas jam tėra įvaizdžio kūrimas, o praturtėjimas kitų sąskaita – stiprybės ir pranašumo įrodymas. Tartiufai visada išpažįsta aktualiąją „religiją“. Molière’o laikais jie buvo sulindę į Bažnyčią, sovietmečiu – į partiją, o dabar jie ten, kur Mamona: bankuose, politikoje ir t. t. Jie visada ideologiškai korektiški ir blogiausius darbus sugeba įvilkti į gražiausių žodžių rūbą. Pasaulinė finansinė krizė – tartiufizmo pasekmė. Ši komedija šiandien ypač aktuali Lietuvoje, kur tiesiog klesti tartiufizmas.
Naujajame pastatyme neketinu laikytis vien klasicistinių kanonų: čia bus ir tekstinių, ir veiksminių akibrokštų. Pats Molière’as diktuoja įdomias pastatymo sąlygas. Šis autorius aštrus, aktualus. Jokia pjesė pasaulyje iki šiol nėra sukėlusi tokio didelio skandalo kaip „Tartiufas“. Tai pirmas dramos kūrinys, tapęs tarptautiniu įvykiu: supriešinęs vieną iš didžiausių valstybių su įtakingiausia galia, megavalstybe – Popiežiaus rūmais. Lietuvoje tartiufizmą aš matau ne Bažnyčioje, o tarp šiuolaikinių valdininkų, šiuolaikinėje politikoje, šiuolaikiniame versle, kur labai daug kalbama gražiomis frazėmis, bet už viso to slypi korupcija. Kaip lengvai ir ciniškai manipuliuojama žmonėmis, pasitelkus propagandines viešųjų ryšių priemones… Spektaklyje tai bus atpažįstama. Deja, ateinanti karta nėra sąžiningesnė. Ji tiesiog geriau pasiruošusi tai manipuliacijai, kuri ypač puikiai atsiskleidė dabartiniame liberalų skandale. Liberalai tiesiogiai kalbėjo apie tai, kad ateina sudaužyti korupcijos, o mums pasiūlė patį didžiausią korupcijos pyragą, kurį mes dabar raikom.“
1
