KLAUSYMO RAGELIS

„Klausymo Ragelis”

Spektaklis „Klausymo Ragelis” pagal to paties pavadinimo Leonoros Carrington romaną

Režisierius, inscenizacijos autorius – Povilas Makauskas

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Aleksandra Bogatyriova

Lėlių dailininkės – Jūratė Morkevičienė, Aleksandra Bogatyriova

Kompozitorius – Domantas Pūras

Leonora Carrington romaną „Klausymo Ragelis” parašė apie 1950 m., nors ilgą laiką jis laikytas septintojo dešimtmečio kūriniu. Visgi remiantis naujausiais duomenimis, romaną Leonora parašė būdama trisdešimties su trupučiu. Pirmasis leidimas 1974 m. išleistas Paryžiuje prancūzų kalba – „Le Cornet Acoustique”. Originali angliška versija „The Hearing Trumpet” išleista 1976 m., o Lietuvoje romanas išverstas ir išleistas 2021 m.

Šis literatūros kūrinys – tai pasakojimas, netelpantis į jokius žanro klasifikacijos rėmus. Pasak spektaklio režisieriaus Povilo Makausko, „Klausymo Ragelis” – tai kompleksiška, šmaikšti ir sapniška autofikcija, atspindinti rašytojos vidines dvasios keliones, gyvenimiškas patirtis, rūpimus civilizacijų, religijų istorinius faktus. Romane kuriamos ryškios fantastinės situacijos apie laiką pralenkusias ir šiandien išties aktualias aplinkosaugos temas, žmonijos įpročius, atskleidžiančius tikrovės spektakliškumą, absurdiškumą ir siurrealistiškumą. 

Pagal minimą romaną režisieriaus Povilo Makausko statomas spektaklis „Klausymo Ragelis” – tai tarsi romano autorės sielos ir minčių autoportretas. P. Makauskas spektaklį apibūdina kaip persmelktą šmaikštumo, žaismingumo, anarchistiškumo. 

Romano autorės Leonoros gyvenimas buvo kupinas iššūkių – per prievartą buvo įkalinta psichiatrinėje ligoninėje, tėvai jos išsižadėjo ir nutraukė visus ryšius, meilė ir draugystė su Maksu Ernstu nutrūko, gyvenimą teko kurti iš naujo, Meksikoje. Leonora pasijuto kaip devyniasdešimt dviejų metų neprigirdinti ir į globos namus uždaryta, mirties laukianti senutė. 

Kuriant sceninę interpretaciją režisieriui itin svarbi autorės jausmų prigimtis, jos biografijos detalės, kiti jos literatūros kūriniai, paveikslai. Didelę įtaką spektaklio kūrybos procesui turėjo ir romane glūdintis visą sielą apimančios transformacijos, prasmės ir meilės troškimas, atsispindintis pagrindinės spektaklio veikėjos Marianos vaidmens dramaturginėje linijoje.

Romano Lietuvoje leidėjų – leidyklos „RARA”, pristatoma romano veiksmo išeities situacija – pagrindinė herojė Mariana Leterbi – devyniasdešimt dviejų metų nukaršėlė, kurią šiuolaikinis pasaulis padarė nematomą, negirdimą, niekinamą jos pačios šeimos. Vieną dieną draugė Karmela Marianai padovanojo didžiulį klausymo ragelį, leidžiantį girdėti viską, kas dedasi aplinkui. Ir štai Mariana nugirsta, kad šeima ketina ją ištremti į krikščioniškus senolių globos namus, vadovaujamus apsimetėlio daktaro Gambito. Globos namai ir apylinkės tėra apgaulė, kad senutės gyvena „vaikišką ir ramų gyvenimą“.

Taip pat pažymimos Leonoros išgyventos kultūrinės egzilės, užribio žmogaus pasakojimo (universalios ir išties aktualios) reikšmės – „Klausymo ragelis“ – tai knyga apie visišką atskirtį; jos centre yra žmonės, negirdintys arba nenorintys girdėti vienas kito. Joje kalbama apie tai, kaip mes girdime ir kaip negirdime arba kaip negalime girdėti, ir apie tai, kas nutinka, kai žmonės geba girdėti arba matyti kitaip.

„Klausymo Ragelis”, pasak P. Makausko, šiandienos žvilgsniu yra tarsi alegorinė apokalipsės versija, vaizduojanti suskilusį pasaulį, stichišką gamtos jėgų išsiveržimą, kurį išgyventi gali tik nepertraukiamame ryšyje su gamta gyvenantieji.

N-16