DURYS (šokio spektaklis), rež. Jo Strømgren (Norvegija)

◊ 2018 m. Auksinis scenos kryžius. Geriausias choreografas – Jo Strømgren

◊ 2018 m. Auksinis scenos kryžius. Geriausias nepagrindinio vaidmens dramos aktorius – Rytis Saladžius

◊ 2018 m. Auksinis scenos kryžius. Geriausia scenografė – Goda Palekaitė

◊ 2018 m. Auksinis scenos kryžius. Geriausias šviesų dailininkas – Vilius Vilutis

Koncepcijos ir dramaturgijos autorius, režisierius ir choreografas — Jo STRØMGREN

Dailininkė — Goda PALEKAITĖ

Režisieriaus asistentė — Dominyka SKARBALIŪTĖ

Režisieriaus asistentė — Giedrė KRIAUČIONYTĖ – VOSYLIENĖ

Dailininkės asistentė — Sima JUNDULAITĖ

Šviesos dailininkas — Vilius VILUTIS

VAIDINA

Diana ANEVIČIŪTĖ, Žygimantė JAKŠTAITĖ , Augustė POCIŪTĖ , Rytis SALADŽIUS , Rasa SAMUOLYTĖ, Mantas STABAČINSKAS , Paulius TAMOLĖ, Ugnė ŠIAUČIŪNAITĖ , Rimantė VALIUKAITĖ

Jo Strømgren: Durys skiria „čia“ ir „kitur“. Yra labai stiprus įsitikinimas, kad toje kitoje pusėje visad bus kažkas geresnio. Šis tikėjimas verčia žmones judėti. Kažkur Europoje, šalių sienų, kalbų, religijų ir geografinių barjerų padalintoje žemėje, visuomet egzistavo migracijos fenomenas. Tai būdas išgyventi ir būdas priešintis, galimybė pradėti gyvenimą iš naujo, taip pat ir sudeginti tiltus, viską palikti užnugaryje. Spektaklyje „Durys“, pasitelkiant judėjimą ir šokį, keliaujama per skirtingus istorinius periodus ir regionus, kad pamatytume visad egzistavusius modelius, migracijos priežastis ir kaip ji kinta skirtingose tautose.

Žmones visad riboja aplinka – namai, mokykla, darbovietė, šalis, restoranas, kuriame išgalime lankytis, asmuo, kurį mylime ar apsimetame mylį.

Priklausyti tam tikrai aplinkai yra nuostabu, ypač jei tavo kaimynas restoranuose lankytis neišgali. Tokie dalykai mus priverčia šypsotis. Tačiau kai vieną dieną kitas kaimynas grįžta namo su kanoja ant mašinos stogo, mes pradedame jaustis apgailėtini. Ir kai kaimyno veide atpažįstame tą šypseną, mes, be abejonės, užsinorime kanojos. Net jei ir labai nemėgstame būti gamtoje.

Spektaklis „Durys“ per naivų ir asociatyvų žvilgsnį į grupę žmonių, atskirtų sienos, siekia atskleisti labiausiai nuviliančius ir destruktyvius žmonių bruožus. Kadangi kitoje pusėje viskas visuomet atrodo įdomiau, siauros durys tampa svarbiu slenksčiu į pokyčius. Tačiau kadangi niekas nėra patenkintas tuo, ką turi, geresnio paieškos tampa nesibaigiančiu procesu. Ar esame laisvi žmonės, galbūt net žavingi ir kūrybingi, ar visgi beviltiškai prisirakinę prie savo įpročių, kaip Pavlovo šunys?

Jo Strømgren biografija

Norvegijoje gimęs Jo Strømgrenas (g. 1970) yra vienas žymiausių Skandinavijos choreografų. Kaip rašoma „Jo Strømgren Kompani“ puslapyje, Jo vaikystė buvo tipiškai norvegiška – jis augo apsuptas laukinės gamtos, socialinės demokratijos vertybių ir gąsdinančių pasakų apie trolius. Gimęs centrinėje šalies dalyje esančiame Trondheime, choreografas nemažai laiko praleido tropikuose, kur dėl darbų persikėlė jo tėvai. Šis ankstyvas vietinės tapatybės praturtinimas keliautojo patirtimis turėjo įtaką ir profesinei veiklai, tiek temų prasme, variacijomis žanrais, tiek susidomėjimui įvairiomis kalbomis.

Baigęs mokyklą Jo negalėjo apsispręsti, ką studijuoti: chemijos inžineriją ar rusų kalbą. Visgi vos ne atsitiktinai Nacionalinei baleto mokyklai Osle pateiktas prašymas buvo priimtas, tad Jo priėmė impulsyvų sprendimą.

Dėl skepticizmo, demonstruojamo akademiniams metodams, ir labai prasto lankomumo Jo Strømgrenas nebaigė nei klasikinio baleto, nei choreografijos. Nepaisant to, jis pradėjo labai sėkmingą šokėjo karjerą, kuri jį nuvedė ir iki choreografijos, ir iki spektaklių režisavimo. Jaunystėje puoselėtos literatūrinės ambicijos vystėsi ir galiausiai pavirto į nuolatinį dramaturgo darbą (pats jis kuria ir pjesę spektakliui Lietuvos nacionaliniame dramos teatre). Nors šios trys kryptys yra įvardijamos kaip jo pagrindinės veiklos, Jo taip pat kuria ir scenografiją bei šviesų dizainą. Taip pat reiktų paminėti ir menininko darbus kine – tiek prieš, tiek už kameros. Tarpdiscipliniškumas yra viena ryškiausių šio menininko savybių, toks jo kūrybos būdas rodo įgimtą domėjimąsi visapusišku istorijos atskleidimu.

1998 metais jis įkūrė šokio trupę „Jo Strømgren Kompani“, tapo jos meno vadovu ir išplėtojo išskirtinį asmeninį stilių, kur susimaišo teatras, šokis, lėlių teatras, kinas, gyvai atliekama muzika ir absurdo kalba.

Kaip choreografas jis kviečiamas į įvairius teatrus – kurti ir klasikinius, ir šiuolaikinius pasirodymus. Kaip teatro režisierius dažniausiai dirba nacionaliniuose ir miesto teatruose Skandinavijoje, kur dažniausiai stato Henriko Ibseno kūrinius. Kaip dramaturgas jis yra parašęs nemažai pjesių teatrui ir scenarijų kinui. Jis yra Norvegijos rašytojų gildijos narys.

Šiuo metu Jo Strømgrenas taip pat yra Nacionalinio Norvegijos baleto asocijuotas choreografas.

Spektaklio rėmėjas: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija