A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune
Taivano menininko Chen Chieh-jen (Čen Čie-dzie) video darbų paroda. Joje pristatomi menininko sukurti filmai „Imperijos sienos I ir II” bei „Fabrikas”.
Chen Chieh-jen yra labiausiai tarptautiniu mastu pripažintas Taivano menininkas. Jo darbai atspindi šios šalies istoriją: nuo 38 metus trukusios karinės padėties ir šaltojo karo iki perėjimo prie pasaulinės neoliberalios ekonomikos.
Filmas Imperijos sienos I (2008 – 2009) remiasi Chen asmenine patirtimi ir yra padalintas į dvi dramatiškas reportažo atkarpas. Pirmoje dalyje pristatomi aštuoni tipiški atvejai, kaip taivaniečiai norėdami gauti JAV turistinę vizą kenčia kosulato pareigūnų piktnaudžiavimą. Dažniausiai jiems atsisakoma išduoti neimigracinę vizą dėl nepaaiškinamų priežasčių. Kitoje dalyje pristatomos devynių Kinijos moterų, turinčių vedybines vizas, atvykimo į Taivaną istorijos, kurios prasideda nuo interviu oro uoste. Čia jos patiria visus įmanomus diskriminacijos būdus ir griežtą Taivano nacionalinės imigracijos biuro patikrą. Chen Chieh-jen lygindamas šias dvi situacijas atskleidžia visuotinę sienų kontrolės politikos hierarchiją ir dominuojančių šalių taktiką bendraujant su kitų tautų žmonėmis.
Imperijos sienos II – Vakarietiškos įmonės (2010) yra paremtos menininko tėvo, dokumentais, kurie nutapė intriguojantį šaltojo karo metų paveikslą. Juose užsimenama apie šios eros politiką, kada CŽV bendradarbiavo su Taivanu ir ruošė antikomunsitų gelbėjimo armiją, kuriai priklausė ir Chen tėvas, ilgalakei misijai užimti Kinijos pietrytinę žemyninę dalį. Filme panaudoti asmeniniai Chen tėvo daiktai likę po jo mirties: sąrašas karių žuvusių slaptuose antpuoliuose, asmeniniai daiktai, tušti fotoalbumai, Chen tėvo autobiografijos fragmentai ir jo sena karinė uniforma. Kaip Chen sako, jo tėvas retai kalbėjo apie savo darbą, vienintėlis faktas, kurį jis patvirtino buvo tai, kad jo autobiografija buvo išgalvota, parašyta taip, kad parodytų savo lojalumą valstybei.
Fabrikas (2003) atskleidžia pasaulinės ekonomikos pasekmes vietiniams darbuotojams. Filmas susitelkia ties grupe moterų, kurios dirbo siuvėjomis daugiau kaip 20 metų Lien Fu fabrike. Fabrikas 1990 metais patyrė tokį patį likimą kaip ir daugelis kitų, kada Taivano gamybos pramonė išsikėlė į kitas šalis, ieškodama pigesnės darbo jėgos. Kai fabrikai buvo uždaryti darbuotojai prarado pragyvenimo šaltinį.
Savo filme Chen Chieh-jen sujungia dabartinius vaizdus su archyvine medžiaga. Šie kadrai atsiranda, kaip maži intarpai filmo estetiniame srovenime. Baltai juodi kadrai parodo prieštaravimus tarp optimizmo, kuriuo spinduliavo moterys jaunystėje ir jų dabartinio nedarbo. Jaunų darbingų moterų vaizdai sudaro visišką kontrastą šiandieniniams raukšlių išvagotiems, liūdniems, pavargusiems moterų veidams. Per šiuos archyvinius kadrus Chen sukuria galingą vizualinę metaforą išnaudojimui, kuris yra užkoduotas giliai visuomenės šerdyje, negailestingas pelno siekis per amžinas pigios darbo jėgos paieškas.
Chen Chieh-jen gimė Taivane 1960 metais. Jis kuria instaliacijas, performansus, fotografijos ir video darbus. Chen yra surengęs personalines parodas savo gimtoje šalyje, Los Andžele (JAV), Madride (Ispanija), Niujorke (JAV), Paryžiuje (Prancūzija). Jis tris kartus savo darbus pristatė Venecijos bienlėje bei dalyvavo kitose tarptautinėse bienalėse Lione, San Paule, Liverpulyje, Sidnėjuje ir kt. Chen Chieh-jen yra apdovanotas specialiu Kvandžu bienalės (Korėja) prizu bei Taivano prestižiniu nacionaliniu apdovanojimu už išskirtinius pasiekimus kultūros srityje.
Parodos kuratorė Malin Barth.
Paroda parengta bendradarbiaujant su Fondu 3,14 (Bergenas, Norvegija).
Paroda veiks: 2012 03 08 – 2012 04 15