Azijos menų centras drauge su Vilniaus universiteto istorijos magistrantu Laurynu Kudijanovu kviečia į atvirą paskaitą „Lietuvos-Japonijos tarpukario diplomatijos istorijos puslapiai“.
Paskaita vyks vasario 26–tą dieną, trečiadienį, 18:00 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Kviečiame visus, neabejingus tiek istorijai, tiek Tekančios Saulės šaliai, drauge su šiuo renginiu pradėti jau antrą ciklo „Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ sezoną.
„Lietuva Azijoje – Azija Lietuvoje“ – tai kūrybine dinamika paremtų paskaitų-pokalbių-dirbtuvių ciklas, kurių metu siekiama žiūrovą supažindinti ir panardinti į betarpišką kontaktą su menininkais ir kitų sričių profesionalais, kurių neatsiejamas kūrybinio kelio segmentas – Azijos kultūra.
Nors pirmieji lietuvių ir japonų ryšiai prasidėjo kur kas anksčiau nei XX a, visgi svarbiausių ir tikslingų santykių atsiradimas sietinas su tarpukario Lietuvos Respublika.
Dažnai užmirštama, kad be Mato Šalčiaus ir Chiune Sugihara tarpukario laikotarpiu Japonija dalyvavo Klaipėdos Konvencijoje 1924 m, su Lietuva pasirašė net 2 tarptautinio lygmens sutartis, o dar anksčiau nei C. Sugihara Lietuvoje, 1937 m lietuviai paskyrė oficialų garbės konsulą Japonijoje. Ši istorija tarpukariu turi vientisą ir aiškią diplomatinėmis veiklomis paremtą liniją, kuri prasideda nuo uždelsto Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo Japonijoje, liečia kompromituojančius įvykius Mandžiūrijoje ir tęsiasi iki C. Sugiharos gyvybės vizų.
Šioje paskaitoje bandysime apjungti daugiau ir mažiau žinomus Lietuvos ir Japonijos diplomatinius siužetus XX a pirmoje pusėje, suprasti šių santykių prasmę bei atsakyti į istorinės tikrovės perspektyvoje iškylančius klausimus: kodėl Japonija atkreipė dėmesį į Lietuvą ir Baltijos šalis, kokie buvo pasirašytų sutarčių tikslai, kokį požiūrį konstravo valstybės viena apie kitą?
Taip pat šios paskaitos metu bus pristatyti ir planuojamos ekspedicijos „Japonija 2020“ planai ir idėjos, drauge su kitais ekspedicijos dalyviais.
Ekspedicijos komandą sudaro Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto darbuotojai (doc. dr. Deimantas Valančiūnas, lekt. Jurgita Ignotienė, administratorė ir Šiuolaikinės Azijos studijų magistrantė Irma Kondrataitė), Istorijos fakulteto magistrantas Laurynas Kudijanovas ir 7 Japonologijos bakalauro programos studentai.
Daugiau apie ją sužinoti ir prisidėti galite apsilankę šiame puslapyje.
RENGINYS ATVIRAS.