Tyliosios istorijos
Spalio 24 dieną, 17val. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma Andriaus Kviliūno vaizdo instaliacija „Tylioji istorija” . Paroda veiks iki lapkričio 10 dienos.
Kokius daiktus norėtumėme su savimi turėti senatvėje: senų nuotraukų albumus, artimų žmonių laiškus, padėkas, įvertinusias jūsų darbus? Ką kalbėtumėme, apie ką svajotumėme? Kokia būtų mūsų aplinka? Ar mūsų senatvė bus laiminga?
Tokios mintys apninka parodoje „Tylioji istorija”, kurioje mes matome plačiaformates monochromines fotografijas, vaizdo įrašus, asmeninius daiktus iš Panevėžio Šv.Juozapo globos namų Vaizdo instaliacija, kurią sukūrė talentingas menininkas Andrius Kviliūnas jaudina iki širdies gelmių, o juk tai ir yra tikroji meno esmė.
Instaliacijos autorius darbą kūrė bendradarbiaudamas su Panevėžio šv. Juozapo globos namais. Kelis mėnesius lankydamasis šioje įstaigoje, menininkas susipažino su įstaigos veikla ir šių namų gyventojais, filmavo jų pasakojimus, fotografavo erdves, interjerą.
Parodoje rodomi senelių globos namų gyventojų pasakojimai. Kiekvienas pokalbis buvo nufilmuotas be cenzūravimo ar montažo ir rodomas atskirai. Šie pasakojimai įgauna dar daugiau autentiškumo, nes galerijos erdvėse fotografijų pagalba kuriamas Panevėžio Šv. Juozapo globos namų, kuriuose ir gyvena pasakotojai, interjeras. Eksponuojami globos namuose gyvenusių žmonių daiktai.
„Man labiausiai patiko, kad gavau progą pabendrauti ir nufilmuoti gana daug skirtingų žmonių. Su visais jais buvo skirtingas bendravimas, bet labai įdomus. Bendra, kalbinant senelius, kad daugiau ar mažiau pavyko gauti jų visų pasitikėjimą. Nepatiko grynai techniniai dalykai – kartais norėdavau turėti nematomą videokamerą, nes žmonės vos pamatę tą aparatą įjungdavo kažkokį vidinį cenzorių. O, kai tik išjungdavau, pokalbis pasidarydavo atviresnis. Aišku, buvo keletas išimčių. Pavyzdžiui, Aloyzas Jočys, Romualdas Mikaitis gana noriai kalbėjo ir esant įjungtai videokamerai, bet ir jie apie savo asmeninius skaudulius į kamerą nepasakojo.
Projektui buvo pasirinkti vieni geriausių senelių namų Lietuvoje. Man asmeniškai būtų buvę įdomiau filmuoti ten, kur situacija nėra tokia gera. Gal būtų buvę daugiau druskos… Projektas vyko gana sklandžiai. Labai daug man padėjo visas senelių namų aptarnaujantis personalas, kuris prikalbindavo senelius filmuotis, juos pozityviai nuteikdavo”, – pasakojo instaliacijos „Tylioji istorija” autorius A.Kviliūnas.
Žymus videomenininkas, tapytojas A.Kviliūnas nuo 1993 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Švedijoje, Rusijoje, Vokietijoje), surengė personalinių parodų. Pelnė Panevėžio dailės dienų’2009 „Metų dailininko” nominaciją, parodos „Panevėžio dailės dienos’2011″ laureatas.
„Žmonių, gyvenimo saulėlydyje atsidūrusių globos namuose, leitmotyvas yra gana slidus – sunku neperžengti tam tikros etinės ribos, nenuslysti į pasaldintą apsimestinę „atjautą”. A. Kviliūnas tos ribos neperžengia. „Meno”, mėgavimosi savo „rafinuotu estetiniu skoniu” čia nėra,” – pažymi dailėtyrininkas Kęstutis Šapoka. Kūrinys yra kupinas neapsimestinio nuoširdumo.
„Instaliacijos vientisumas, plastikos ir turinio vienovė, subtiliai ir kartu ypatingai stipriai sutelkia žiūrovo žvilgsnį ties svarbiais būties klausimais, laikinumo ir trapumo nuojauta”, – pažymi parodos kuratorė Ieva Petkutė.
Paroda „Tylioji istorija” yra socialinio meno projekto „Menas sveikatai ir gerovei” programos, kuri įgyvendinama Panevėžyje šių metų rudenį, dalis. Projektas „Menas sveikatai ir gerovei” siekia pasitelkti profesionalųjį meną stiprinti asmenų gerovę ir sveikatą, atkreipti dėmesį į Lietuvos senyvo amžiaus žmones, gyvenančius globos namuose.
Projektą „Menas sveikatai ir gerovei” įgyvendina Panevėžio miesto dailės galerija. Projektą finansuoja LR Kultūros ministerija. Parodos partneriai – VšĮ Socialiniai meno projektai, Panevėžio šv. Juozapo globos namai.
Panevėžio miesto dailės galerijos inf.