Ilzenbergo dvarvietėje – netikėtas radinys
Vidurvasarį Rokiškio rajone esančioje Ilzenbergo dvarvietėje pastebėtas itin retas vabzdys, pritraukęs ne tik biologijos mokslininkų, bet ir gamtos stebėtojų dėmesį. Tai vabalas pavadintas intriguojančiu vardu – niūriaspalvis auksavabalis (lot. Osmoderma barnabita).
Pasaulyje populiarėja nišinės turizmo rūšys, pomėgis stebėti natūralią, žmogaus nepaliestą gamtą, gyvūnus – ši tendencija neaplenkia Lietuvos. Sparčiai gausėja paukščių stebėtojų, daugėja skruzdėlynų gyvenimo paslapčių tyrėjų; vis daugiau žmonių renkasi naktinę pažintį su šikšnosparniais, Lietuvos parkai kasmet organizuoja naktinius gyvūnų rūšių konkursus-ralius.
Kai kurių gyvūnų buveinės pačios savaime yra vertybės. Tarp jų – ir daugiau nei 150 m. turintys ąžuolai, kuriuose gausu retų organizmų rūšių. Lietuvos gamtos fondas (LGF) šįmet atliko tyrimus daugiau kaip 50 vietų, ir pusėje jų aptiko niūriaspalvius auksavabalius. Tai – rekordiškai daug.
Pasak Adelės Markevičiūtės, LGF gamtosaugos specialistės, Ilzenbergo dvaro parkas – naujausia šio vabalo radimvietė. Tokie dvarų parkai yra svarbūs ne tik kultūriniu ar estetiniu, bet ir gamtosauginiu požiūriu.
LGF gamtosaugos specialistė Adelė Markevičiūtė. Violetos Bubelytės nuotr.
Senųjų medžių paslaptis
Teigiama, kad su senaisiais drevėtaisiais ąžuolais susiję apie 700 vabzdžių rūšių. Dūlėjančioje medienoje ir iš jos augančiose kempinėse būstą randa didieji ąžuoliniai ūsuočiai, elniaragiai, kempinvabaliai, auksavabaliai ir kiti.
„Itin senų medžių sparčiai mažėja: dalis jų nupjaunami, dalį išverčia stiprius vėjas, o kai kurie tarsi išnyksta apsupti kitos augmenijos. Dėl to, kad nyksta būstui tinkami medžiai, vis retesnis tampa ir niūriaspalvis auksavabalis, todėl visoje Europoje jo apsaugai skiriamas išskirtinis dėmesys“, – pasakojo specialistė.
Tokios pat buveinės yra būtinos ir daugumai kitų, su brandžiais medžiais susijusių, gyvūnų, augalų bei grybų rūšių. Todėl, užtikrinus auksavabalio buveinių apsaugą, kartu išsaugomi ir kiti, nuo senų medžių priklausomi, organizmai.
Ilzenbergo dvaras. Violetos Bubelytės nuotr.
Kas stebima Europoje?
Gamtos apsaugai skiriamų lėšų stygius ir kirtimai – tai dvi svarbiausios priežastys, keliančios grėsmę natūralioms buveinėms. Kadangi laukinės gamtos stebėjimu paremtas turizmas šiuo metu klesti, už bilietus arba leidimus surinktos lėšos gali padėti organizuoti tinkamą apsaugą.
Stebėti istorines vertybes – įprastas ekskursijų tikslas. O gamtos ir darnusis turizmas dar tik populiarėja. Žmonės išsirengia ekskursijoms ir traukia į nacionalinius ar regioninius parkus bei mina juose įrengtais pažintiniais takais, stengdamiesi nedrumsti gamtos ramybės. Juolab kad nykstant natūraliems gamtos lobiams didėja jų vertė.
Štai į Kamargą (Prancūzija), pelkėtą vietovę prie Viduržemio jūros, turistai keliauja stebėti flamingų. Nykstanti iberinė lūšis spalio–kovo mėnesiais smalsuolius vilioja prie skudžių kalvų Andalūzijos (Ispanija) parkuose.
Karelijos miškuose ties Suomijos-Rusijos siena gyvena daugiausiai didelių grobuonių Europoje: rudosios meškos, vilkai ir nepagaunamieji erniai. Savarankiškai klajojant miškais jų aptikti praktiškai neįmanoma, tačiau pasislėpus girios tankmėje ir pasiūlius tinkamą masalą įmanoma padaryti neįtikėtinų fotografijų.
Portugalijai priklausantis Azorų salynas yra viena populiariausių banginių stebėjimo vietų, o mūsų kaimynėje Lenkijoje turistų akys krypsta į stumbrus, briedžius, šernus bei elnius.
Dar pora priežasčių, skatinančių pažintinį turizmą, yra internetas ir gerėjanti gyvenimo kokybė. Internetas padeda sužinoti apie tokius gyvūnus ir jų buveines, apie kurių egzistavimą nebuvo galima įtarti. O turint pakankamai lėšų atsiranda ir galimybių juos aplankyti.
Niūrių spalvų auksinis vabalas – itin retas radinys
Niūriaspalvis auksavabalis taip pavadintas todėl, kad yra niūrokos, tamsiai rudos su švelniu žalsvumu spalvos, tačiau saulėje ima tviskėti bronzos ar smaragdo atspalviais.
„Nors niūriaspalvis auksavabalis yra gana nemažas (jo kūnas – 2,4–3,3 cm ilgio), retai kam nusišypso laimė jį pamatyti. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleidžia lervos stadijoje, įsirausęs į ąžuolo ar kito lapuočio trūnėsius, o vabalu virsta vos kelioms savaitėms, birželio–liepos mėnesiais. Suaugėliai vabzdžiai net nesimaitina ir gyvena vos iki mėnesio. Jų tikslas – susiporuoti ir padėti daugiau lervų“, – teigė A. Markevičiūtė.
Pasak gamtosaugos specialistės, niūriaspalvio auksavabalio stebėjimo ekskursijos Lietuvoje dar nevyksta, nes suplanuoti jų sėkmę – sunku. Todėl geriausia orientuotis į vabalo buveinę – drėves, ir stebėti kitas, aplink besiveisiančių organizmų rūšis.
Ilzenbergo dvaro vietininko Gintaro Bingelio teigimu, dvare daugėja darniųjų turistų ir gamtos paslapčių ieškotojų. Jiems rengiamos naktinės pažintys su šikšnosparniais, pasivaikščiojimai po Ilzenbergo dvaro teritoriją, pasakojamos harmoningos žemdirbystės ūkio subtilybės ir dvaro istorija. Šiuo metu kuriami planai, kaip visuomenei pristatyti itin retus niūriuosius auksaspalvius.
