LVSO | PETRAS GENIUŠAS IR ALEXANDER PALEY: DU FORTEPIJONAI
2025 m. gegužės 9 d. 19 val.
LVSO koncertų salė
LVSO | PETRAS GENIUŠAS IR ALEXANDER PALEY: DU FORTEPIJONAI
W. A. Mozart. Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui Es-dur, K. 365
C. Saint-Saëns. Siuita „Žvėrių karnavalas“ dviem fortepijonams ir kameriniam ansambliui (aranž. simfoniniam orkestrui)
F. Poulenc. Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui d-moll
Petras Geniušas, fortepijonas
Alexander Paley, fortepijonas
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dirigentas Gintaras Rinkevičius
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, dovanoja išskirtinį vakarą fortepijono muzikos gurmanams. Fortepijono virtuozai Petras Geniušas ir Alexanderis Paley’us – pirmą kartą kartu vienoje scenoje, kurioje skambės net trys pianistų pokalbiai fortepijonais.
Vakarą pradės Wolfgango Amadeuso Mozarto (1756–1791) Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui. Kitaip nei kituose savo koncertuose, kuriuose muzikinį dialogą kuria solistas su orkestru, šiame opuse W. A. Mozartas į pirmą planą iškelia pianistų dialogą. Muzikinį pasakojimą kūrinyje atskleidžia virtuoziniai fortepijonų pasažai. Abi solo partijos šiame koncerte lygiavertės, o orkestrui suteikiamas akompaniatoriaus vaidmuo.
Antroji skambės žymioji Camille’io Saint-Saënso (1835–1921) siuita „Žvėrių karnavalas“, kurią kompozitorius parašė 1886 m., po itin nesėkmingo koncertinio turo Vokietijoje. „Žinau, kad turėčiau dirbti ties savo Trečiąja simfonija, bet rašyti šį kūrinį – taip smagu!“ – rašė kompozitorius. Vis tik iki pat savo mirties C. Saint-Saënsas neleido „Žvėrių karnavalo“ atlikti viešai, bijodamas, kad siuitos lengvabūdiškumas pakenks jo, kaip rimto kompozitoriaus, vardui. „Žvėrių karnavalas“ pirmą kartą viešai buvo atliktas 1922 m. ir… tapo vienu iš populiariausių C. Saint-Saënso darbų.
Vakarą užbaigs garsusis Francis Poulenco (1899–1963) Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui, kuris dar apibūdinamas kaip ankstyvojo kompozitoriaus kūrybos laikotarpio viršūnė. Kūrinyje jaučiama tradicinės Balio ansamblinės muzikos – gãmelano – įtaka, jame panaudoti džiaziniai efektai primena M. Ravelį, o pradžios tema neabejotinai persmelkta W. A. Mozarto kūrybos.
1
