1966 m. kino klasikos šedevras apie asilo Baltazaro gyvenimą. Jo autorius, Robertas Bressonas, garsėjo estetiškai išgrynintais ir giliai dvasinius bei etinius klausimus svarstančiais filmais. Baltazaras keliauja per skirtingų šeimininkų rankas. Vienos jį glosto, kitos skriaudžia, bet visų jų motyvacija lieka vienodai neaiški. Ilgainiui ima ryškėti paralelė tarp jo ir jo pirmosios šeimininkės, Mari, likimo. Asilas Baltazaras – atpirkimo gyvulys, kenčiantis už žmonių nuodėmes, tačiau garbingai sutinkantis savo lemtį. Netradicinis Bressono požiūris į kompoziciją, garsą bei pasakojimą šią, iš pažiūros paprastą, istoriją pakylėja iki jaudinančios parabolės apie tyrumą ir transcendenciją.
1