Dr. Ernesta Bužavaitė-Vertelienė: „Nuo nematomos dalelės iki matomos šviesos: kelias lazerio link”

Rugsėjo 18 dieną 18 val. Energetikos ir technikos muziejuje dr. Ernesta Bužavaitė-Vertelienė padės atsakyti į klausimą kaip plika akimi nematoma dalelė virsta šviesa ir kodėl su paprasta šviesos lempute perpjauti metalinės plokštės negalime, bet panaudojus lazerį tai tampa įmanoma?

Visą žmonijos istoriją žmonės bandė įminti šviesos prigimties klausimus. Šviesa, kaip viena iš pagrindinių žmonijos egzistavimo priežasčių, dažnai būdavo sudievinama, tapdavo mitų ir legendų pagrindu. Šviesos prigimties tyrimai mokslininkus taip pat domina jau daugelį amžių. Šiandien mokslininkai kelia dar efektyvesnio šviesos panaudojimo klausimus.

„Šviesa yra energijos šaltinis, be kurio nebūtų gyvybės. Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės su šviesa susiduria begalėje sričių, tokių kaip namų ir gatvių apšvietimas, ekranai ar šviesolaidinis internetas. Vienas labiausiai gyvenimus pakeitusių šviesos šaltinių yra lazeriai. Jie naudojami kompiuteriuose, medicinoje, automobilių pramonėje, diskotekose, netgi parduotuvėse – prekių brūkšniniams kodams nuskaityti“, – pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkė dr. Ernesta Bužavaitė-Vertelienė.

FTMC fizikė dr. Ernesta Bužavaitė-Vertelienė specializuojasi optikos srityje. Pagrindinė mokslininkės veikla – šviesos savybes keičiančių fotoninių struktūrų tyrimai. Tokios struktūros gali būti plačiai taikomos: nuo optinių filtrų ar jutiklių iki nanometrų dydžių lazerių bei kvantinių kompiuterių. Ernesta pelnė apdovanojimą už geriausią žodinį pranešimą konferencijoje „Open readings 2022“ bei „Infobalt“ stipendiją už žodinį pranešimą Lietuvos mokslų akademijos organizuojamoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje (2023).

Tai jau antras pranešimas visuomenei iš mokslinių išradimų pristatymų ciklo „Įkvėpti mokslo“ Energetikos ir technikos muziejuje. Pristatymai vyksta kiekvieną trečiadienį. Jų metu Lietuvos mokslininkai pasakoja apie užsienyje ir Lietuvoje atliekamus mokslinius tyrimus bei kuriamas inovacijas.

Kitos temos:

„Chaosas, sinchronizacija ir neuroniniai tinklai” (dr. Kęstutis Pyragas) – 2024-09-25
„Nauja energijos epocha – kuro elementai” (dr. Aldona Balčiūnaitė)
„Mikrobangos: nuo WiFi iki SciFi” (dr. Paulius Ragulis)
„Kaip pasverti laiką? Daiktų ir gyvūnų amžiaus nustatymas radioanglies izotopo pagalba” (dr. Algirdas Pabedinskas)
„Žaliasis vandenilis – iš kur, kaip ir kam?” (dr. Milda Petrulevičienė)
„Išmanioji tekstilė: kas tai?” (dr. Diana Kubilienė)
„Elektrinės patrankos: kaip paraką pakeisti elektros srove” (dr. Vilius Vertelis)
Nuo taršos iki sprendimų: kova su mikroplastiko dalelėmis (dr. Ieva Uogintė)
„Kaip mokslininkai matuoja laiką: dabartis ir perspektyvos” (dr. Rimantas Miškinis)
„Mikrodumbliai – oras, maistas ir vaistas ” (dr. Arūnas Stirkė)
„Kas bendro tarp kačių ir teleportacijos?” (dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė)
„Kaip veikia fejerverkai?” (dr. Dominykas Juknelevičius)

Būtina registracija. Registracijos formą rasite čia: https://shorturl.at/A1TBU

Mokslinių atradimų pristatymai – nemokami.

Laikas: 18 val.
Vieta: Energetikos ir technikos muziejus, Rinktinės g. 2, Vilnius.

Partneriai:
Fizinių ir technologijos mokslų centras
Vilniaus miesto savivaldybė

Rėmėjas
Lietuvos kultūros taryba

Informaciniai rėmėjai:
LRT vaikai