VMT premjera | ORFĖJAS. Rež. Ž. Vingelis, pjesės aut. J.Cocteau
Dviejų veiksmų siurrealistinių bruožų drama
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kviečia į rež. Žilvino Vingelio spektaklį „Orfėjas“ pagal prancūzų dramaturgo Jeano Cocteau (1889–1963) pjesę, parašytą kone prieš šimtą metų – 1925-aisiais, tačiau čia paliečiamos temos aktualios ir svarbios iki šių dienų. Pasak rež. Ž. Vingelio, tai savotiška pasaka suaugusiesiems apie sapną ir realybę, apie santykius, šeimą ir karjerizmą, kuris ją užgožia… „J. Cocteau čia elgiasi kaip atsargus žonglierius, kurdamas pasaulį, kuriame nėra vienos tiesos, o sapnai vėl tampa tikri“, – teigia režisierius.
Ši pjesė (originalus pavadinimas „Orphée“) – ne tik pirmasis J. Cocteau stambus kūrinys teatrui, bet ir pirmasis šio menininko bandymas imtis Orfėjo temos, vėliau lydėjusios jį visą kūrybinį gyvenimą. Pjesės siužetas apjungia klasikinio teatro, siurrealizmo, dadaizmo ir vizualiųjų menų tradicijas. Istorinė ir menotyrinė pjesės reikšmė nenuginčijama, o jos pastatymų Lietuvos teatro istorijoje beveik nėra. Pasak rež. Ž. Vingelio, pagrindinės pjesės temos – tikrovės ir sapno, gyvenimo ir mirties, kūrybinių ambicijų ir asmeninės laimės priešprieša.
Veiksmo vieta – jaunos šeimos (Orfėjo ir Euridikės) namai Trakijoje, įgaunančioje XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžiaus bruožų. Orfėjas, siurrealistinio sąmonės srauto poetas, siekia parašyti genialų eilėraštį artėjančiam masinio populiarumo poezijos konkursui. Jo kūrybinis metodas – namuose apsigyvenusio arklio tardymas, viliantis pertvarkyti visą poeziją. Pamiršta ir atstumta Euridikė randa paguodą stikliaus Ertebizo draugijoje. Deja, labai greitai paaiškėja, kad nei Ertebizas, nei arklys nėra tie, kuo dedasi…
Žiūrovas scenoje perkeliamas į estetišką ir kartu mistika dvelkiančią art deco stiliaus erdvę, kurią užpildo kompozitoriaus Andriaus Šiurio iš įvairių scenoje esančių objektų išgautas spektaklio garsynas.
Spektaklyje galima išvysti trijų kartų aktorių ansamblį, intermedialius sceninius sprendimus, taip pat – chirurgus aukštalipius, stikliumi dirbantį Angelą Sargą, durimis Mirčiai virtusius veidrodžius ir kitus siurrealistinius įvaizdžius, tapusius J. Cocteau ir spektaklio kūrybinės komandos kuriamo pasaulio dalimi.
Šiandien Jeanas Cocteau greičiausiai būtų vadinamas tarpdisciplininio meno kūrėju. Jis išbandė daugybę profesijų: rašytojo, poeto, dramaturgo, dailininko, prozininko, scenaristo, kino režisieriaus, grafikos dizainerio, pianisto, interjero ir mados dizainerio, skulptūrų ir siurrealistinių objektų autoriaus, muzikos ir net bokso vadybininko. „National Observer“ teigimu, iš „menininkų kartos, kurios drąsa davė pradžią visam XX a. menui, J. Cocteau buvo arčiausiai Renesanso žmogaus“.
Įdomu, kad 1926 m. J. Cocteau pjesę „Orfėjas“ Paryžiuje pastatė armėnų kilmės prancūzų teatro režisierius Žoržas Pitojevas (Georges Pitoëff, tikr. Georgij Pitoev) su žmona Liudmila Pitojeva (Ludmilla Pitoëff). Premjerinio spektaklio dekoracijas kūrė rašytojo Victoro Hugo proanūkis Jeanas Hugo, o kostiumus – prancūzų dizainerė, „Chanel“ mados namų įkūrėja ir pasaulinė mados ikona Coco Chanel. Savo kūrybiniame gyvenime J. Cocteau bendradarbiavo ir kūrė su tokiais savo kartos menininkais kaip Erikas Satie, Pablo Picasso, Guillaume’as Apollinaire’as ir kiti.
*
Apie režisierių
Žilvinas Vingelis – Lietuvos teatro režisierius, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjas ir meno vadovas, Vilniaus teatro „Lėlė“ kūrybinių programų koordinatorius. Nuo 2019 m. Žilvinas yra „Kosmos Theatre“ organizuojamų kasmetinių tarptautinių vizualinio teatro dirbtuvių „Kosmos LAB“ meno vadovas, o nuo 2021 m. – Vilniaus teatro „Lėlė“ organizuojamos kasmetinės šiuolaikinio lėlių ir objektų teatro laboratorijos „SurReality Check“ koordinatorius. Be vizualinio ir šiuolaikinio muzikinio teatro („Kafka insomnia“, „Lila: slaptas demiurgo žaidimas“, „Sonio bliuzas“), Žilvinas eksperimentuoja virtualios realybės („Nepažįstamoji“, „Your Dream“, „Gyvenimas Klajonėse”), internetinio meno („#Protestas“), mobiliųjų aplikacijų (,,Kosmos APP“), instaliacijų (,,Kosmos Cars“), muzikinių eksperimentų („Koncertas ir instaliacija fortepijonui ir baldui“, „Kūrinys fortepijonui, dvejoms kameroms ir septyniems objektams“), šiuolaikinės operos (M. Nymanas „Vyras, kuris palaikė savo žmoną skrybėle“) srityse, bendradarbiauja su lietuvių video menininkais, vizualiųjų menų atstovais ir kompozitoriais tarpdisciplininiuose meno projektuose. Ž. Vingelis taip pat yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas bei meno doktorantas.
2021 m. su kūrybine komanda buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“ Pandemijai atsparaus teatro kategorijoje.
Rež. Žilvinas Vingelis – 2023 m. trečius metus iš eilės vykusio VVMT organizuojamo konkurso „DramaTest“ nugalėtojas, vertinimo komisijai pristatęs eskizą pagal J. Cocteau pjesę „Orfėjas“.
Ši pjesė (originalus pavadinimas „Orphée“) – ne tik pirmasis J. Cocteau stambus kūrinys teatrui, bet ir pirmasis šio menininko bandymas imtis Orfėjo temos, vėliau lydėjusios jį visą kūrybinį gyvenimą. Pjesės siužetas apjungia klasikinio teatro, siurrealizmo, dadaizmo ir vizualiųjų menų tradicijas. Istorinė ir menotyrinė pjesės reikšmė nenuginčijama, o jos pastatymų Lietuvos teatro istorijoje beveik nėra. Pasak rež. Ž. Vingelio, pagrindinės pjesės temos – tikrovės ir sapno, gyvenimo ir mirties, kūrybinių ambicijų ir asmeninės laimės priešprieša.
Veiksmo vieta – jaunos šeimos (Orfėjo ir Euridikės) namai Trakijoje, įgaunančioje XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžiaus bruožų. Orfėjas, siurrealistinio sąmonės srauto poetas, siekia parašyti genialų eilėraštį artėjančiam masinio populiarumo poezijos konkursui. Jo kūrybinis metodas – namuose apsigyvenusio arklio tardymas, viliantis pertvarkyti visą poeziją. Pamiršta ir atstumta Euridikė randa paguodą stikliaus Ertebizo draugijoje. Deja, labai greitai paaiškėja, kad nei Ertebizas, nei arklys nėra tie, kuo dedasi…
Žiūrovas scenoje perkeliamas į estetišką ir kartu mistika dvelkiančią art deco stiliaus erdvę, kurią užpildo kompozitoriaus Andriaus Šiurio iš įvairių scenoje esančių objektų išgautas spektaklio garsynas.
Spektaklyje galima išvysti trijų kartų aktorių ansamblį, intermedialius sceninius sprendimus, taip pat – chirurgus aukštalipius, stikliumi dirbantį Angelą Sargą, durimis Mirčiai virtusius veidrodžius ir kitus siurrealistinius įvaizdžius, tapusius J. Cocteau ir spektaklio kūrybinės komandos kuriamo pasaulio dalimi.
Šiandien Jeanas Cocteau greičiausiai būtų vadinamas tarpdisciplininio meno kūrėju. Jis išbandė daugybę profesijų: rašytojo, poeto, dramaturgo, dailininko, prozininko, scenaristo, kino režisieriaus, grafikos dizainerio, pianisto, interjero ir mados dizainerio, skulptūrų ir siurrealistinių objektų autoriaus, muzikos ir net bokso vadybininko. „National Observer“ teigimu, iš „menininkų kartos, kurios drąsa davė pradžią visam XX a. menui, J. Cocteau buvo arčiausiai Renesanso žmogaus“.
Įdomu, kad 1926 m. J. Cocteau pjesę „Orfėjas“ Paryžiuje pastatė armėnų kilmės prancūzų teatro režisierius Žoržas Pitojevas (Georges Pitoëff, tikr. Georgij Pitoev) su žmona Liudmila Pitojeva (Ludmilla Pitoëff). Premjerinio spektaklio dekoracijas kūrė rašytojo Victoro Hugo proanūkis Jeanas Hugo, o kostiumus – prancūzų dizainerė, „Chanel“ mados namų įkūrėja ir pasaulinė mados ikona Coco Chanel. Savo kūrybiniame gyvenime J. Cocteau bendradarbiavo ir kūrė su tokiais savo kartos menininkais kaip Erikas Satie, Pablo Picasso, Guillaume’as Apollinaire’as ir kiti.
*
Apie režisierių
Žilvinas Vingelis – Lietuvos teatro režisierius, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjas ir meno vadovas, Vilniaus teatro „Lėlė“ kūrybinių programų koordinatorius. Nuo 2019 m. Žilvinas yra „Kosmos Theatre“ organizuojamų kasmetinių tarptautinių vizualinio teatro dirbtuvių „Kosmos LAB“ meno vadovas, o nuo 2021 m. – Vilniaus teatro „Lėlė“ organizuojamos kasmetinės šiuolaikinio lėlių ir objektų teatro laboratorijos „SurReality Check“ koordinatorius. Be vizualinio ir šiuolaikinio muzikinio teatro („Kafka insomnia“, „Lila: slaptas demiurgo žaidimas“, „Sonio bliuzas“), Žilvinas eksperimentuoja virtualios realybės („Nepažįstamoji“, „Your Dream“, „Gyvenimas Klajonėse”), internetinio meno („#Protestas“), mobiliųjų aplikacijų (,,Kosmos APP“), instaliacijų (,,Kosmos Cars“), muzikinių eksperimentų („Koncertas ir instaliacija fortepijonui ir baldui“, „Kūrinys fortepijonui, dvejoms kameroms ir septyniems objektams“), šiuolaikinės operos (M. Nymanas „Vyras, kuris palaikė savo žmoną skrybėle“) srityse, bendradarbiauja su lietuvių video menininkais, vizualiųjų menų atstovais ir kompozitoriais tarpdisciplininiuose meno projektuose. Ž. Vingelis taip pat yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas bei meno doktorantas.
2021 m. su kūrybine komanda buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“ Pandemijai atsparaus teatro kategorijoje.
Rež. Žilvinas Vingelis – 2023 m. trečius metus iš eilės vykusio VVMT organizuojamo konkurso „DramaTest“ nugalėtojas, vertinimo komisijai pristatęs eskizą pagal J. Cocteau pjesę „Orfėjas“.
JEAN COCTEAU
ORFĖJAS
Iš prancūzų kalbos vertė Birutė Gedgaudaitė
Vertimą iš prancūzų kalbos atnaujino Vincentas Klipčius
Kūrybinė grupė:
Režisierius – Žilvinas Vingelis,
Pjesės autorius – Jeanas Cocteau,
Scenografijos autorė ir kostiumų dailininkė – Dovilė Gecaitė,
Kompozitorius – Andrius Šiurys,
Videomenininkas – Rimas Sakalauskas,
Šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius,
Choreografas – Mantas Stabačinskas.
Režisieriaus padėjėjas – Andrius Merkevičius
Vaidina:
Orfėjas – Tomas Rinkūnas,
Euridikė – Agnė Šataitė,
Ertebizas – Kasparas Varanavičius,
Arklys – Greta Šepliakovaitė,
Mirtis – Valda Bičkutė,
Azraelis, 1-asis Mirties pagalbininkas / Laiškininko balsas– Robertas Petraitis,
Rafaelis, 2-asis Mirties pagalbininkas – Lukas Dirsė,
Policijos komisaras – Arvydas Dapšys,
Teismo sekretorius – Tomas Stirna.
Euridikė – Agnė Šataitė,
Ertebizas – Kasparas Varanavičius,
Arklys – Greta Šepliakovaitė,
Mirtis – Valda Bičkutė,
Azraelis, 1-asis Mirties pagalbininkas / Laiškininko balsas– Robertas Petraitis,
Rafaelis, 2-asis Mirties pagalbininkas – Lukas Dirsė,
Policijos komisaras – Arvydas Dapšys,
Teismo sekretorius – Tomas Stirna.
Premjera – 2024 m. balandžio 26, 27 d.
1
