Pasak spektaklio režisieriaus Adomo Juškos, „Miego brolis“ – tai spektaklis apie ypač jautrų žmogų – Johanesą Eliją Alderį, apie jo santykį su meile, muzika ir mirtimi. Apie žmogų, kuris gyvena, jaučia ir galiausiai miršta be jokių kompromisų. Apie žmogų, kuris muziką geba suvokti betarpiškai, jutimiškai, o tuo pačiu jį supantį pasaulį geba priimti ir girdėti kaip muziką. Galbūt realybėje tai nėra įmanoma, tačiau aš ir noriu kurti apie tai, kas neįmanoma. Apie neįmanomą jautrumą, neįmanomą meilę. Ne veltui kūrinyje Elijas groja vargonais, o ne kitu instrumentu – vargonų paskirtis visuomet buvo religinė, dvasinė. O ir žmogaus gyvenimas, likimas kartais paklūsta labiau muzikos dėsniams. Kiekvienas žmogus savo gyvenimu, mintimis, veiksmais „groja“ tam tikrą kūrinį.
1