Režisierius — Antanas OBCARSKAS
Scenografas — Vitalis ČEPKAUSKAS
VAIDINA
„Perskaičiau pjesę ir supratau: aš noriu dar pagyventi, nors laikas senka. Mane labiausiai sukrėtė tai, kokia ši tarptautinį pripažinimą pelniusi pjesė yra aktuali Lietuvoje ne tik ekologiniu, bet ir visuomeniniu požiūriu. Pagal Jungtinių tautų tyrimus, Lietuva yra antra sparčiausiai nykstanti tauta pasaulyje. Mes, kaip ir daugelis kitų reiškinių pasaulyje, esame ant išnykimo ribos. Ilgą laiką pirmavome, bet per ateinančius porą dešimtmečių išnykimo prognozė baisi – lietuvių bus beveik trisdešimčia procentų mažiau. Tai baisu. Aš noriu, kad geras gyvenimas tęstųsi. Bet mūsų likimas? Koks mūsų ateities scenarijus? Man svarbu kurti ateitį šiandien. Ir šis spektaklis yra mano manifestas gyvenimui“, – sako spektaklio režisierius Antanas Obcarskas
Tai kūrinys apie gyvenimo vertę, mirties neišvengiamybę, atsiradimo stebuklą ir išnykimo teorijas. Pagrindinis pjesės veikėjas pasakoja apie mūsų planetą – kaip ji pradėjo formuotis, kaip atsirado ir išnyko įvairios rūšys ir kaip gyvename šiais laikais. Ar gali būti, kad pramonės, žmogaus veiklos, įvairių verslo šakų sąlygota klimato krizė atvedė žmoniją prie šeštojo išnykimo ribos?
Masinis išnykimas – tai geologinis laikotarpis, kai išnyksta didelė dalis biologinės įvairovės arba atskirų rūšių – bakterijų, grybų, augalų, žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių, žuvų, bestuburių. Paskutinis penktasis masinis išnykimas buvo prieš 65,5 mln. metų, kai Žemėje nebeliko dinozaurų.
Pasauliui atsidūrus ties ekologinės katastrofos slenksčiu, turime persvarstyti ir tai, kaip tvariau galėtų veikti teatras. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su dar 13 kitų lyderiaujančių Europos teatrų (Šveicarijos, Italijos, Prancūzijos, Kroatijos, Vengrijos, Švedijos Portugalijos, Belgijos, Taivano, Slovėnijos ir kt.) pirmą kartą istorijoje vykdo bendrą projektą STAGES, siekiant sukurti tvaresnio teatro metodiką.
Visi projekte dalyvaujantys teatrai pagal amerikiečių autorės Miranda Rose Hall pjesę kuria spektaklį, kuriame pirmą kartą į ekologiškumą teatre siekiama pažvelgti iš esmės, o ne deklaratyviai ir paviršutiniškai.
Projekto iniciatorė režisierė Katie Mitchell kartu su Miranda Rose Hall adaptavo pjesę taip, kad ši galėtų būti perstatoma ir aktualizuojama kiekvienoje šalyje, kur yra perkuriamas spektaklis.
Siekiama, kad spektaklis „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ kiekvienoje šalyje būtų kuriamas taupant išteklius, taip pat atsisakant nebūtinų kelionių, skrydžių. Rodant spektaklį, jame gali būti naudojama tik ta elektra, kurią sugeneruoja scenoje esantys aktoriai, naudojama galia negali viršyti 150 vatų.
Spektaklio sukūrimas yra finansuojamas Europos Sąjungos „Kūrybiškos Europos“ programos lėšomis.
Spektaklis sukurtas kartu su partneriais: Théâtre Vidy-Lausanne, R.B. Jérôme Bel, STAGES – Sustainable Theatre Alliance for a Green Environmental Shift: Dramaten Stockholm, National Theater & Concert Hall Taipei, NTGent, Piccolo Teatro di Milano – Teatro d’Europa, Teatro Nacional D. Maria II, Théâtre de Liège, Croatian National Theatre in Zagreb, Slovene National Theatre Maribor, Trafo, MC93, Maison de la culture de Seine-Saint-Denis
Šis spektaklis yra projekto „Tvarus teatras?“, kurį sumanė Katie Mitchell, Jérôme Bel, Théâtre Vidy-Lausanne, bendradarbiaudami su Lozanos universiteto Tvarumo kompetencijų centru: du spektakliai ir kūrybinės dirbtuvės, parengtos pagal scenarijus ir atkurtos kiekviename teatre partneryje su vietos komanda, dalis.
1