LNDT | August Strindberg. DIDYSIS KELIAS, rež. Jonas VAITKUS

LNDT | August Strindberg. DIDYSIS KELIAS, rež. Jonas VAITKUS

Iš švedų kalbos išvertė Zita MAŽEIKAITĖ

Režisierius — Jonas VAITKUS

Dailininkas — Jonas ARČIKAUSKAS

Kompozitorius — Oleksandr ŠYMKO

Vaizdo projekcijų autorius — Algimantas MIKUTĖNAS

Choreografai – Vesta GRABŠTAITĖ, Jonas VAITKUS

Šviesos dailininkas — Vilius VILUTIS

Dailininko asistentė — Dovilė GUDAČIAUSKAITĖ

Kompozitoriaus asistentė – Liudmyla ŠYMKO

Režisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖ

VAIDINA

Jėgeris — Vytautas RUMŠAS

Moteris — Rimantė VALIUKAITĖ

Atsiskyrėlis — Remigijus BUČIUS

Keliautojas — Eimantas PAKALKA

„Adomo“ malūno malūnininkas; Gundytojas — Šarūnas PUIDOKAS

„Ievos“ malūno malūnininkas — Džiugas SIAURUSAITIS

„Ievos“ malūno malūnininkas; Mokytojas — Juozas ALIŠAUSKAS

„Adomo“ malūno malūnininko žmona — Jūratė VILŪNAITĖ

„Ievos“ malūno malūnininko žmona — Jurga KALVAITYTĖ

Mergina; Mergaitė — Alvydė PIKTURNAITĖ, Justė ZINKEVIČIŪTĖ

Mokytojas — Arūnas SAKALAUSKAS

Kalvis —  Vytautas ANUŽIS

Kalvio žmona – Ieva LABANAUSKAITĖ

Rylininkas — Gediminas SEDEREVIČIUS

Fotografas —  Mantas BARVIČIUS

Eufrosinė; Paaukoto vaiko balsas — Dalia MICHELEVIČIŪTĖ

Gothardas — Arūnas VOZBUTAS

Klara — Jolanta DAPKŪNAITĖ

Markata; Japono išsižadėta dukra; Amžinojo ranka; Kaimietukė — Birutė MAR

Japonas — Salvijus TREPULIS

Mioleris — Algirdas DAINAVIČIUS

Mioleris — Marius REPŠYS

„Asilų“ ir „Melagių“ kaimų liaudis — Juozas ALIŠAUSKAS, Diana ANEVIČIŪTĖ, Neringa BULOTAITĖ, Mantas BARVIČIUS, Jurga KALVAITYTĖ, Ieva LABANAUSKAITĖ, Aivaras MICIUS, Rasa RAPALYTĖ, Arūnas VOZBUTAS 

„Didysis kelias“ (Stora landsvägen) – paskutinė Augusto Strindbergo pjesė. Pažodinis šios dramos pavadinimas nurodo paties Strindbergo vaikystės gatvę, kuri vedė tiesiai į kapines. Neatsitiktinai paskutinė jo drama lyginama su savotišku testamentu ar teatriniu autoriaus autoportretu. Šią dramą Strindbergas vaizduoja lyg kelionę į savo atmintį, kai kiekvienoje „stotelėje“ dramos protagonistas regi savo paties personažą ir kitas alegorines pasakojimo figūras – Keleivį, Vaiką, Gundytoją ar Žudiką. „Didysis kelias“ – tai alegorinis pasakojimas, viso dramaturgo gyvenimo minčių apibendrinimas. Strindbergo amžininkai jį kritikavo dėl kasdienės ir poetinės kalbos derinimo, nedramatiškumo. „Didysis kelias“ ryškiai išsiskyrė iš visos dramaturgo kūrybos, tačiau šis kūrinys daugelio šiandienos literatūrologų vertinamas kaip įtaigus būdas nedramatizuojant perteikti trapią emocinę ir psichologinę personažo būklę.

Režisierius Jonas Vaitkus sako: „Ši priešmirtinė dramaturgo pjesė – kelionės drama su septyniomis stotimis. Tai visos jo kūrybos atspindys – nuo glaustos atžarios prozos iki kontrastingų šuolių link simbolizmo ir metaforų su lyčių priešprieša ir seksualiniais nuokrypiais. Neritminga poezija, kalbanti apie vidinę emocinę mąstančio žmogaus būseną, nedramatizuojant ir nesureikšminant mirtingojo likimo, nebijant panirti į realizmo ir natūralizmo dvoką ir vėl pratrūkti satyriniu ironišku požiūriu į Dausų, Žemės ir Žmogaus neišsprendžiamus reikalus, nebijant pripažinti savo ribotumo. Juk esi pasmerktas mirčiai, dėl to išgyveni kasdienį sielvartą ir kančią dieviškosios amžinybės akivaizdoje. Bet nelaikai to bausme ar totaliniu blogiu, prieš kurį reikia sukilti ar mestis į pražūtingus ateistinius ar kitokius kraštutinumus, nors buvo ir yra daug tokių, kurie patys žuvo ir milijonus pražudė. Tiesiog priimi tai kaip nepakeičiamos, neišvengiamos duotybės tragediją, kaip privalomą mokestį už suteiktą malonę egzistuoti, už suteiktą amžinybės neįkainojamą dovaną būti sąmoningai veikiančiu žmogumi šioje tragedijoje, kuri saugoja, gydo ir skaidrina sielą.

Aš nesistebiu, kodėl ši pjesė Lietuvoje nežinoma, Rusijoje neišversta. Ji labai retai statoma netgi Augusto Strindbergo tėvynėje.

„Didysis kelias“ be skrupulų apnuogina žmogų kaip tokį, žmogų iš bet kurio krašto, bet kokios tautybės, lyties, spalvos ar dar ko nors. Žmogų, pažeidžiamą amžinybės akivaizdoje.

Augustas Strindbergas laiku ateina į Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupę ir pačiu laiku pas Lietuvos žmones, besiruošiančius kurti gerovės valstybę.“

Švedų rašytojas ir dramaturgas Augustas Strindbergas (1849–1912) – viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje. Jis vadinamas moderniojo teatro pradininku. Tai dramaturgas, pralenkęs savo epochą, savo kūryba išreiškęs visas tuometines literatūros sroves ir mokyklas. Jis laikomas natūralistu, neoromantiku, ekspresionizmo ir siurrealizmo literatūroje pradininku.

Strindbergas ne tik rašė dramas, jis taip pat mėgo eksperimentuoti kaip fotografas ir dailininkas, jo kūriniai priskiriami abstrakčiajam ekspresionizmui. Nors dabar Strindbergas puikiai žinomas ne tik Švedijoje, bet ir visame pasaulyje, jo kūryba ne iškart sulaukė pakankamo dėmesio, jis netgi buvo ignoruojamas Švedijos visuomenės ir kaltinamas seksualinių motyvų naudojimu kūriniuose siekiant pritraukti skaitytojus.

1

DAUGIAU