LNDT | Marius Ivaškevičius. MIEGANTYS, rež. Oskaras KORŠUNOVAS
2021 m. Auksinis scenos kryžius. Geriausia nepagrindinio vaidmens aktorė – Toma Vaškevičiūtė
Režisierius — Oskaras KORŠUNOVAS
Scenografas — Gintaras MAKAREVIČIUS
Kostiumų dailininkas — Dainius BENDIKAS
Kompozitorius — Gintaras SODEIKA
Vaizdo projekcijų autorius — Artis DZĒRVE
Šviesos dailininkas — Vilius VILUTIS
Režisieriaus asistentė — Eglė ŠVEDKAUSKAITĖ
Prodiuseris — Vidas BIZUNEVIČIUS
VAIDINA
Maja — Aistė ZABOTKAITĖ
Naste — Alvydė PIKTURNAITĖ
Marija — Kamilė PETRUŠKEVIČIŪTĖ
Lola — Nelė SAVIČENKO
Dunia — Algirdas DAINAVIČIUS
Nikita — Kęstutis CICĖNAS
Dita, Dita-Marija — Toma VAŠKEVIČIŪTĖ
Peti — Vytautas ANUŽIS
Peni —Arūnas SAKALAUSKAS/Rytis SALADŽIUS
Astrida — Vitalija MOCKEVIČIŪTĖ
Sekretorė — Elzė GUDAVIČIŪTĖ
Asmens sargybinė — Miglė POLIKEVIČIŪTĖ, Birutė MAR
Orbita — Rimantė VALIUKAITĖ
Miegantys“ – tai spektaklis, kuriuo Lietuvos nacionalinio dramos teatro žiūrovams simboliškai prisistato naujas LNDT meno vadovas Oskaras Koršunovas ir naujas dramaturgas Marius Ivaškevičius. Šis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų darbas LNDT Naujojoje salėje numatytas 2021 m. lapkritį.
Futuristinė Mariaus Ivaškevičiaus distopija dabartiniais visą pasaulį paveikusio viruso laikais suskamba itin aktualiai. Žmonėms, išgyvenantiems pandemiją, bundant iš gyvenimą suparalyžavusio karantino – „Miegančių“ temos, tikimasi, kad bus artimos, suprantamos ir intriguojančios kaip niekada.
Spektaklio veiksmas nukelia žiūrovus į 2109 metų Maskvą. Elektroninis žadintuvas skelbia Antrosios pamainos budraus ciklo pradžią. Iš termosų viena po kitos lenda trys seserys, garuojančios ir apsimiegojusios. Tai Nastia, Maja ir Marija. Jos dešimt metų miegojo anabiozėje, todėl sunkiai orientuojasi erdvėje ir laike, skausmingai juda dėl raumenų atrofijos ir vis dar egzistuoja tarp sapnų ir tikrovės. Praeis šiek tiek laiko, kol jos susivoks realybėje.
O visa tai prasidėjo prieš daugelį metų – ketvirtajame XXI amžiaus dešimtmetyje. Dėl globalaus atšilimo ir planetos gyventojų pertekliaus ėmus stigti gėlo vandens ir maisto resursų, vienas po kito įvyko du Pasauliniai Vandens karai. Po jų įvykusi milijardų pabėgėlių migracija galutinai sugriovė senąją pasaulio tvarką: valstybes, aljansus, sąjungas ir jų sienas.
Gyventojų pertekliaus problemą padėjo išspręsti atradimai genetikos srityje, leidžiantys pusei žmonijos dešimčiai metų panirti į miegą. Taip prasidėjo gyvenimas pamainomis. Nuo to laiko kas dešimt metų pamainos keičia viena kitą, budrūs žadina miegančius, o patys eina miegoti. Deja, abiejų pamainų vertybės ir požiūriai dėl pasaulio valdymo ir ateities kardinaliai skiriasi.
..
1
