Išskirtinė galimybė aplankyti Sapiegų šeimos kriptą Šv. Mykolo bažnyčioje ir trijų parodų uždarymo ekskursijos
2017 m. rugsėjo 16 d., šeštadienį, Bažnytinio paveldo muziejus kviečia pasinaudoti išskirtine galimybe aplankyti Sapiegų šeimos kriptą ir susipažinti su garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės kultūriniu palikimu. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, pastatytoje LDK kanclerio Leono Sapiegos (1557–1633) iniciatyva ir tapusioje fundatoriaus šeimos mauzoliejumi, organizuojamos penkios ekskursijos. Jų dalyviai galės ne tik išgirsti pasakojimus apie įspūdingo bažnyčios ir vienuolyno ansamblio mecenatus, apžiūrėti jų dėka sukurtus ir puoselėtus meno kūrinius, bet ir pirmą kartą Bažnytinio paveldo muziejaus istorijoje nusileisti į bažnyčioje įrengtą Sapiegų šeimos kriptą.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir vienuolynas – vienas įspūdingiausių architektūros ansamblių Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose, išlaikęs autentišką XVII a. pr. pastatų struktūrą. Prieš keturis šimtmečius šis kompleksas buvo pastatytas Leono Sapiegos – įtakingiausio to meto Lietuvos didiko, Vilniaus vaivados, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio ir didžiojo etmono – iniciatyva. Ansamblis suplanuotas kaip Sapiegų giminės mauzoliejus ir atskiras „miestas mieste“: uždarame vienuolyne gyveno griežtą klauzūrą priėmusios seserys bernardinės, kurių kasdienybė sukosi maldos ir darbo ritmu, kiek įmanoma atribotu nuo pasaulietinių rūpesčių. Pastatų funkcija suformavo unikalų kultūrinį kraštovaizdį – elegantišką renesansinį bažnyčios ir vienuolyno pastatų kompleksą, vis dar tebepuošiantį rytinę Vilniaus senamiesčio dalį aukštu gotikiniu stogu ir lengvais ankstyvojo baroko bokšteliais.
Sapiegų šeimos kripta įrengta garbingiausioje Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vietoje, po presbiterija. Čia iš Vilniaus katedros buvo perkelti Leono Sapiegos pirmosios žmonos Dorotėjos Firlėjūtės palaikai, palaidota antroji žmona Elžbieta Radvilaitė, galiausiai ir pats fundatorius, miręs 1633 metais. Jiems skirtas bendras marmurinis ankstyvojo baroko paminklas pasižymi įspūdinga ikonografija ir yra didžiausias Lietuvoje. Kiti spalvoto marmuro paminklai buvo sukurti Leono Sapiegos sūnums Kristupui Mikalojui ir Jonui Stanislovui, sūnaus Kazimiero Leono žmonai Teodorai Kristinai Tarnovskytei. Kriptoje taip pat buvo palaidotas Leono Sapiegos brolis Andriejus ir mažametis sūnus, pavadintas tuo pačiu vardu, Jono Stanislovo Sapiegos pirmoji žmona Ona Chodkevičiūtė ir sūnus Karolis, antroji žmona Grizelda Vodinskytė ir sūnus Kristupas, LDK etmono Povilo Sapiegos brolis Jonas, pirmoji žmona Sofija, dukra Teodora Naruševičienė su vyru Aleksandru, Mstislavlio vaivada Mikalojus Sapiega su žmona Eufrozina, keletas neidentifikuotų vienuolių, kilusių iš Sapiegų giminės.
Deja, mirusiųjų palaikai buvo ne kartą išniekinti, neišliko ir seniausi sarkofagai, puošti aksomu ir sidabru. Žinoma, kad per 1655 m. kazokų kariuomenės antplūdį Leono Sapiegos palaikai buvo tiesiog išvilkti į gatvę. Po karo mirusieji perlaidoti naujuose karstuose. Kai kurie sarkofagai papuošti iki šiol išlikusiais tekstilės apmušalais: restauratorių nuomone, tris karstus dengiantys šilkiniai audiniai gali būti datuojami XVII a., kiti – XVIII amžiumi. Prasčiau išlikęs lininis audinys, kuriuo XX a. pr. buvo papuoštas Leono Sapiegos karstas. Kripta buvo atnaujinta 1933 m., minint 300-ąsias fundatoriaus mirties metines. Sovietmečiu bažnyčią uždarius, mauzoliejus keletą kartų nusiaubtas. Nenuostabu, kad šį pavasarį palaikus apžiūrėjus antropologams prof. Rimantui Jankauskui, dr. Dario Piombino-Mascali ir dokt. Justinai Kozakaitei pastebėta, jog kai kuriuose karstuose palaikai sumaišyti ar jų nėra, trūksta kai kurių mirusiųjų kaukolių. Ateityje planuojama atlikti išsamesnius palaikų antropologinius tyrimus, o kol kas restauratorių apžiūrėta ir sutvarkyta kripta vienai dienai atveriama lankytojams.
2017 m. rugsėjo 16 d. organizuojamų ekskursijų dalyviai mažomis grupelėmis galės nusileisti į įprastai uždarytą Sapiegų šeimos mauzoliejų, kuriame šiuo metu yra 22 karstai, fundatoriaus ir jo giminaičių sarkofagai, puošti XVII–XX a. pr. audiniais ir giminės atributika. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir vienuolyno erdvė, joje išlikę šeimos herbai ir antkapiniai paminklai, Vilniaus katedros lobyno vertybėse įamžinti Sapiegų pėdsakai leis lankytojams iš arti susipažinti su garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės paveldu. Tą pačią dieną Bažnytinio paveldo muziejuje vyks net trijų parodų uždarymui skirtos ekskursijos: 15 val. parodą „Per kryžių į žvaigždes! Palaimintasis Teofilius Matulionis“ pristatys jos kuratorė dr. Roma Zajančkauskienė (Birštono sakralinis muziejus), 16 val. lankytojai bus pakviesti apžiūrėti parodą „Ko liepsna nesunaikino: Ceikinių bažnyčios vertybės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės atvaizdai“, o 17 val. apsilankyti ekspozicijoje „Užtarėjai ir globėjai. Restauruoti paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių“ kartu su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Sigita Maslauskaite-Mažyliene.
Ekskursijos „Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia: Sapiegų šeimos mauzoliejus“ vyks 12, 13, 14, 15, 16 val. Renkamos grupės iki 25 žmonių.
Bilieto kaina 2,50 Eur (vietoj įprastos 4,50 Eur kainos), vaikams ir jaunimui iki 18 metų lankymas nemokamas.
Būtina išankstinė registracija!
Registracija ir informacija tel.: (8 5) 2697800, (8 5) 2697803
