Respublikinis V. Into akmenų muziejus
Šį muziejų sudaro dvi dalys: kamerinė mineraloginė petrografinė akmenų ekspozicija ir lauko ekspozicija.
Restauruotame vandens malūno pastate, kuris buvo pastatytas apie 1792 m.,(šiandien architektūros paminklas) įrengta kamerinė ekspozicija, įsikūrė muziejaus administracija ir kavinė.
Kamerinė ekspozicija išdėstyta 3 salėse, pagal temas.
1 salė pagrindinė ekspozicija ,,Ką pasakoja uolienos – Žemės istorijos liudininkės“
I ekspozicija ,,Ledyno veikla“ : kaip ledynas atnešė riedulius, kaip ir iš kur pradeda judėti ledas, kaip judantis ledas neša riedulius, kaip kaupiasi atnešti rieduliai ledynui tirpstant. Kokią Europos dalį buvo užklojęs ledynas, didžiausio apledėjimo Europoje ribos, iš kur ledynai atnešė riedulius. Vietos, iš kurių buvo atgabenti ypatingi, vadinami ,,vedantieji“ rieduliai, žemėlapis. Suomijos ir Karelijos, Alandų salų, Švedijos, Baltijos jūros, Suomijos ir Botnijos įlankų, Rusijos ir Kolos pusiasalio rieduliai.
II ekspozicija ,,Besikeičiantis Žemės veidas“: dėl ko ir kaip juda kontinentinės plokštės, kokios kontinentinės plokštės sudaro dabartinį Žemės paviršių.
III ekspozicija ,,Pagrindiniai geologiniai procesai“ arba ,,Kaip susidarė uolienos“: magminės kietos intruzinės (įsiskverbusios, gelminės) uolienos, magminių intruzinių kūnų formos, granitų ir dioritų įvairovė, kiek laiko aušta magma, gelminių uolienų įvairovė, vulkano sandara, magminės skystos išsiliejusios (vulkaninės, efuzinės) uolienos, kaip išsilieja magma, vulkaninių uolienų įvairovė. Metamorfinės uolienos, kaip keičiasi uolienos dėl didėjančios temperatūros ir slėgio, kaip ir kur susidaro metamorfinės uolienos.
IV ekspozicija ,,Muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas“
V ekspozicija ,, Muziejaus mokslinis vadovas dr. Algirdas Gaigalas“
2 salė ,, Nuosėdinės uolienos“ Uolienų irimas, virtimas nuosėdomis ir pernešimas, nuosėdų kaupimasis jūros baseine, smiltainiai, konglomeratai, gipsas ir anhidritas, titnagai, aleurolitas, kas jaunesnis? Stiklinės kolbos su paplūdimio ir karjerų smėliais, žvyru, smėliu ir moliu.
VI ekspozicija ,,Suakmenėję gyvūnai ir augalai“: Žemės evoliucija ir gyvų organizmų atsiradimas, stromatolitai, ortocerai, amonitai, koralai, kirmėlių šliaužiojimo pėdsakai, kriauklainiai, gastropodą, žuvų liekanos, belemnitai, dendritai, suakmenėjęs medis, mamuto iltis, kriauklės, kaip galėjo atrodyti Mosėdžio apylinkės Juros laikotarpiu, stratigrafinė laiko skalė.
VII ekspozicija ,,Naudingosios iškasenos ir jų panaudojimas“: skystos naudingos iškasenos, kietos naudingos iškasenos (rūdos) magnetitas, hematitas, šlakas…, žmogaus organizme susidariusias akmenimis( tulžies,šlapimo pūslės ir inkstų akmenys).
3 salė ,, Mineralų kolekcija“
VIII ekspozicija ,,Dovanotos vertingos ir unikalios mineralų kolekcijos“: E.Preikšo, A.Ulskio kolekcijos, iš įvairių Žemės vietų, Indijos, Kalnų Altajaus, Turkmėnijos, A.Ilgevičienės , A.Bitino , V.Into kolekcijos, V.Ušacko pegmatitų kolekcija, laikina E.Lastausko mineralų iš Afganistano kolekcijos paroda, A.Baltino akvarelės darbų paroda, P. Kardoko tapybos darbų paroda.
Lauko ekspozicija
Petrografinę lauko ekspoziciją, išdėstytą14 ha plote Bartuvos slėnyje, nuo miestelio skiria akmeninė tvora, tarsi savo rėžių pakraščiuose valstiečio sukrauta iš laukų nurinktų akmenų. Girnos, akmeniniai laiptai, takai, grindiniai, tilteliai, atraminės sienelės, stalai, skulptūros – visa tai lankytojams rodo , kaip akmuo buvo, yra ir gali būti naudojamas. Muziejaus lauko ekspozicijoje yra apie 200 didelių riedulių. Visi jie į Lietuvą kartu su ledynais atslinko iš Suomijos, Suomijos įlankos, Alandų salų, Botnijos įlankos ir Švedijos. Bartuvos upės slėnyje galima pamatyti visas Lietuvoje randamų riedulių atmainas. Rieduliai išdėstyti nuosekliai pagal kilmę, atskiromis grupelėmis, truputį įkasti į žemę, kad sudarytų natūralų riedulyno vaizdą.
Lauko ekspozicijoje randasi šios petrografinės genetinės riedulių grupės:
Pietryčių Suomijos ir gretimų Rusijos rajonų uolienų rieduliai;
Hoglando salų ir Suomijos įlankos dugno uolienų rieduliai;
Vidurio Suomijos pietinės dalies uolienų rieduliai;
Pietvakarių Suomijos uolienų rieduliai;
Alandų salų uolienų rieduliai;
Baltijos jūros centrinės dalies dugno uolienų rieduliai;
Botnijos įlankos dugno uolienų rieduliai;
Šiaurės Švedijos uolienų rieduliai;
Vidurio Švedijos uolienų rieduliai;
Pietų Švedijos uolienų rieduliai;
Ekspozicijos suformuotos taip, kad čia atsidūręs pasijunti lyg būtum Švedijos šiaurėje ar pietinėje Suomijos dalyje – riedulių grupes jungia jotninio smiltainio plokščių takas. Šie smiltainiai susidarė Skandinavijoje prieš 0,6 milijardo metų iš biraus smėlio.
Riedulių įvairiaspalvius raštus dar labiau paryškina parko žaluma. Muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu objektu. Bartuvos saloje išdėstyti pagonybės laikus menantys dubenėti akmenys – aukurai.
