Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

Lietuvos viduryje, Kauno miesto centrinėje dalyje, kur Senamiestis susitinka su Naujamiesčiu, stovi pastatas, kurį miestiečiai dažnai su meile, bet klaidingai, pavadina Kauno Prezidentūra. Pravėrus rūmų duris, patenkama į Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 – 1940 m.) politinės valdžios ir įtakos centrą. Nuo 2005 metų buvę Prezidento rūmai yra atviri lankytojams, juose galima susipažinti su tarpukario Lietuva, laikinąja sostine Kaunu, pirmaisiais valstybės piliečiais, jų darbu ir kasdieniu gyvenimu. Neobarokinis Prezidentūros pastatas yra vienas iš reikšmingiausių 1918 – 1940 m. Lietuvos Respublikos memorialinių ženklų.

Būsimi Prezidento rūmai pradėti statyti XIX a. viduryje kaip privatus gyvenamasis namas. 1869 m. juose įsikūrė Kauno gubernatūros kanceliarija. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir vėliau Kaunui tapus laikinąja Lietuvos Respublikos sostine, 1919 m. rugsėjo 1 d. čia įsikėlė Valstybės Prezidentas ir jo kanceliarija. Nuo 1919 m. iki 1940 m. rūmuose dirbo ir gyveno visi tarpukario Lietuvos Prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Rūmų sienos matė daugybę džiaugsmingų (vestuvės, krikštynos, Naujųjų Metų sutikimai) ir dramatiškų bei lemtingų valstybei (1926 m. karinis valstybės perversmas, Lenkijos, Vokietijos bei Sovietų Sąjungos ultimatumų svarstymai, 1940 m. birželio 15 d. Paskutinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdis) įvykių.

Įžengę pro rūmų paradines duris, prie kurių paprastai po kredencialų įteikimo kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu fotografuodavosi užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, išvysite autentiškus XIX a. antrosios pusės paradinius laiptus su puošniomis tekintomis ir drožinėtomis medinėmis detalėmis. Pirmame pastato aukšte apžiūrėsite budinčiojo karininko, adjutanto kabinetus, pasivaikščiosite po Prezidento šeimos kambarius, o pakilę į antrą aukštą jau minėtais laiptais, kurių grožį dar paryškina didžiuliai paauksuoti veidrodžiai, pateksite į Audiencijų salę. Tai buvo pagrindinė oficialių priėmimų erdvė, kuri savo santūria prabanga iki šiol stebina pirmą kartą čia apsilankiusius. Šalia Audiencijų salės – šviesus Prezidento ir jo šeimos valgomasis, o už mažosios Posėdžių salės pamatysite, koks nedidelis, bet jaukus buvo pirmojo šalies piliečio darbo kabinetas su prezidentiniu darbo stalu ir knygų lentynomis.

Be nuolatinės, apie Prezidentų rūmus pasakojančios ekspozicijos, muziejuje rengiamos laikinos parodos.

Šiuo metu galite pamatyti šias parodas:

„Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidentai ir Prezidento institucija“

Nuolatinė

Tai interaktyvi ekspozicija apie Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentus ir Prezidento instituciją, skirta azartiškiems istorijos mylėtojams. Galima išgirsti prezidentų kalbas, pamatyti kaip jie atrodė dokumentiniuose kino kadruose, virtualiai pakeliauti prezidentiniu maršrutu ar pasitikrinti savo žinias apie prezidentus spalvinguose ir smagiuose kompiuteriniuose žaidimuose. Galima pabandyti įveikti didžiausią lankytojų iššūkį – iš „istorinių plytų“ sudėlioti Nepriklausomos Lietuvos simbolį –J. Zikaro skulptūrą „Laisvė“.

„Rūmų istorijos“

Ekspozicija veikia 2021 m. gruodžio 15 d. – 2025 m. liepos 15 d.

Ekspozicijos „Rūmų istorijos“ kūrėjai kviečia pamatyti, išgirsti, paliesti ir net užuosti paskutinių dviejų šimtmečių istoriją. Ekspozicijoje daug naujų siužetų ir garsių istorinių asmenybių. Muziejaus lankytojams įprastą pasakojimą apie Pirmąją Lietuvos Respubliką (1918–1940 m.), Prezidento instituciją ir tarpukario prezidentus papildo istorijos apie imperatorius, gubernatorius, karo vadus, civilinių ir karinių administracijų viršininkus, partinius veikėjus, pionierius, mokytojus, verslius žmones ir net įžymią dailininkę. Ekspozicijoje pristatomi septyni pastato laikotarpiai: Kauno gubernija ir gubernatoriaus rūmai, Oberosto Lietuvos srities viršininko rezidencija, Lietuvos Respublikos prezidento rūmai, rūmai pirmosios sovietų okupacijos metu, rūmai su iškelta nacistine svastika, ilgasis sovietmetis ir istorinių rūmų atgimimas. Autentiški rūmų baldai, drabužiai ir aksesuarai bei kiti eksponatai, archyviniai garso ir vaizdo įrašai, dokumentai ir nuotraukos, ant Ariadnės siūlo suvertas istorinis pasakojimas, pasitelkus įprastas ir modernias technologijas, kuria specifinę kiekvieno laikotarpio atmosferą, kuri lankytojus veikia skirtingai, priklausomai nuo jų turimų patirčių: vienur skatina domėtis, kitur gėrėtis, dar kitur didžiuotis ar apgailestauti, krūptelėti ir baisėtis, o gal su nostalgija prisiminti.

„Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“

Veikia 2023 m. birželio 15 d. – 2024 m. birželio 14 d.

Parodoje kalbama apie asmeninius ir politinius pasirinkimus, tačiau A. Smetonos atveju skirtis nėra labai ryški. Asmeniniai sprendimai buvo svarbūs A. Smetonos asmenybės formavimuisi ir tolimesnio gyvenimo kelio krypčiai. Šiandien galime pasvarstyti, ar būtų A. Smetona iškilęs į politinio elito viršūnes, jeigu dar jaunystėje būtų pasirinkęs kunigystę, o ne pasauliečio kelią. Politiniai sprendimai lėmė A. Smetonos karjerą ir valstybės ateities kelią. Abu kartus, 1919-aisiais iš Lietuvos Tarybos, o 1926-aisiais iš perversmo organizatorių, gavęs siūlymą tapti Valstybės Prezidentu, A. Smetona svarstė ir šeimos situaciją, ir savo asmenines politines ambicijas, ir susidariusią padėtį valstybėje. Jei šie politiniai pasirinkimai priklausė daugiau nuo asmens valios, tai kiti sprendimai priimti kolegialiai. Pavyzdžiui, visi trys ultimatumai (Lenkijos, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos) svarstyti kartu su bendražygiais, Vyriausybės nariais ir kariuomenės vadovybe. Ar galėjo Prezidento valia lemti kitokius sprendimus – klausimas atviras ir kviečiantis diskutuoti. Paroda kviečia įsigilinti į 17 problemiškiausių situacijų, pateikia istorinį kontekstą ir argumentus, tačiau niekur neteigia, kad Prezidento A. Smetonos pasirinkimai yra absoliučiai teisingi. Todėl ir parodos lankytojai kviečiami patirti parodą vienu iš trijų siūlomų būdų: tiesiuoju, detektyviniu ir lyginamuoju. Bet kuris pasirinktas kelias leis ne tik geriau pažinti A. Smetonos asmenybę, bet ir pajusti istorinių sprendimų atsakomybės naštą.

„Atiduok, ką privalai: 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai“

Veikia 2020 m. vasario 13 d. – 2024 m. vasario 16 d.

Ekspozicijoje „Atiduok, ką privalai: 1920–1940 metų Lietuvos Respublikos valstybiniai apdovanojimai“ rodomi svarbiausi nuo sunaikinimo išgelbėti ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje išsaugoti valstybės ordinai ir apdovanojimai. 1918 metais atsikūrusi, keliuose frontuose už nepriklausomybę kovojusi Lietuvos valstybė ėmėsi kurti savo apdovanojimų už nuopelnus valstybei ir visuomenei sistemą. 1919 metais vykusios kovos už valstybės išlikimą lėmė pirmąjį karinį apdovanojimą. Tais pačiais metais buvo įsteigtas kryžius „Už Tėvynę“, skirtas apdovanoti kovose už Nepriklausomybę pasižymėjusius karius, deja, jis nebuvo pagamintas. 1919 metų rudenį buvo nuspręsta, kad ordinas bus tokios pat formos, kaip esantis Lietuvos herbo raitelio skyde (dvigubas Jogailaičių kryžius). 1920 m. vasario 3 d. patvirtinus Vyties (nuo 1927 m. Vyčio) Kryžiaus statutą ir ordinui suteikus naują vardą, jis pradėtas gaminti ir teikti frontuose pasižymėjusiems kariams ir karininkams. 1928 metais buvo įsteigtas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas, o 1930 metais steigiant aukščiausiąjį valstybės apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordiną buvo priimtas Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, sutvarkęs visą apdovanojimų sistemą. Kartu su trimis svarbiausiais ordinais – Vytauto Didžiojo, Vyčio Kryžiaus ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino buvo įtvirtinti aštuoni valstybinės svarbos medaliai ir pasižymėjimo ženklai: Vyčio Kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino vėliava, Vytauto Didžiojo ordino medalis, DLK Gedimino ordino medalis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos nepriklausomybės medalis, Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius, Šaulių žvaigždė. 1940 metais įsteigtas paskutinis Lietuvos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Kariuomenės pirmūno medalis.

Muziejuje galima ne tik apžiūrėti veikiančias parodas, bet ir užsisakyti apžvalginę ar temines ekskursijas: „Prezidento rūmai”, „Moderniosios valstybės kūrimosi istorija Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918 – 1940 m.)”, „Lietuvos Respublikos Prezidentai”, Organizuotoms mokinių, mokytojų, studentų ar šiaip besidominčių istorija grupėms siūlome edukacines programas: „Kol nebuvo interneto: paštas, radijas ir aviacija tarpukario Lietuvoje“, „Agento Mažylio iššūkis“, „Mažyliams apie Lietuvą“, „Jaunojo piliečio pamoka“, „ROMANTIKA TARPUKARIU: apie meilę, flirtą ir kitas linksmybes“, „Propaganda prieš šimtą metų ir dabar – kaip ją atpažinti?“, specialus edukacinis užsiėmimas „Lietuvos valstybės kūrėjai dailėje“, „Nebūk abejingas!“, „Veidai ir vardai: ar pažįsti mūsų valstybės kūrėjus“, „Kas tas Prezidentas? Žaliems“, „Kas tas Prezidentas? Pažengusiems“.

Ekspoziciją ir kitas Istorinėje Prezidentūroje veikiančias parodas aplankyti galima nuo antradienio iki sekmadienio. II, III ir V dirbame nuo 10 iki 17 val., IV iki 19 val., o savaitgalį dirbame nuo 11 iki 16 val. Bilieto kaina – 5 Eur., moksleiviams, studentams ir tarptautinį studento pažymėjimą (ISIC) turintiems lankytojams, būtinosios tarnybos kariams ir pensininkams taikoma 50% nuolaida. Muziejų lanko nemokamai – ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų namų auklėtiniai, neįgalieji ir juos lydintys asmenys, Lietuvos Respublikos muziejininkai, tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai, dailininkai, dailės mokyklų moksleiviai, Dailės akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto studentai, žurnalistai, tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) nariai, Lietuvos dailės istorikų draugijos (LDID) nariai.

Ekskursija lietuvių kalba – 20 Eur., anglų kalba – 25 Eur. Ekskursiją prašome užsisakyti iš anksto tel. (8-37) 201778