Pakruojis-Lygumai-Pakruojis

Linksmučiai. Prie kelio, ant Pakruojo užtvankos kranto, apardytas VII–XV m. e. a. datuotas Linksmučių kapinynas. Greta jo – senosios žydų kapinės, kuriose iki Antrojo pasaulinio karo buvo laidojami Pakruojo miesto žydai. Toliau nuo kelio, miškelyje, lyg įsibridęs į Kruojos upę dunkso didžiulis akmuo, vadinamas Perkūnija.

Nuo Aleknaičių kaimo sukite Vilūnaičių link, už jų – Juknaičiai. Čia, Klūsiškių miško pakraštyje, per Antrąjį pasaulinį karą  buvo sušaudyta  250 Lygumų miestelio žydų.

Netoli Lygumų miestelio, kelio Lygumai–Sosdvaris kairėje pusėje, pamiškėje, stovi rausvo akmens kryžius. Šioje vietoje 1941 m. birželio 23 d. rusų kareiviai nušovė du partizanus ir šaulius. Jų atminimui pastatytas ir pokariu suniokotas kryžius, buvo atstatytas 1995 m.

Lygumų miestelis atvažiuojančius iš tolo pasitinka aukštu it strėlė ir į dangų šaunančiu bažnyčios bokštu. Miestelio pavadinimas kilęs iš kraštovaizdžio, būdingo tai vietovei. Lygumų dvaras žinomas nuo 15 a. Jį valdė Viekavičiai, Čapskiai, Boufalai, Rimkevičiai. XVII–XVIII a. sandūroje pradėjo kurtis miestelis, pažymėtas Radvilų žemėlapyje.

Lygumų Švč. Trejybės vienbokštė neogotikinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1908–1914 m. klebono J. Rupkos rūpesčiu. 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, buvo pastatytas didingas paminklas (autorius G. Bagdonavičius). Atgimimo metais „Atminties“ bendrijos iniciatyva ir lėšomis aikštės kampe pastatyta medžio skulptūra „Pieta“, skirta rezistencijos dalyvių atminimui, bažnyčios šventoriuje – paminklinė lenta, skirta 22 pokariu žuvusiems Lygumų krašto partizanams.

Stačiūnai.  Ši vietovė istoriškai žinoma nuo XVII a. 1668 m. Stačiunevičius pastatė pirmąją bažnyčią. Nuo pavardės vietovė pradėta vadinti Stačiūnais. Dabartinė Šv. Lauryno bažnyčia pastatyta 1811 m.  Atvažiuojančius pasitinka naujai restauruotas vėjo malūnas, mojantis galingais sparnais.

Pakelyje į Šukionius – Kutaičių kapinynas. Tai apie 1 m aukščio dirvonuojanti kalvelė. Pasukus keliu nuo Kutaičių Sakalų link, pakelėje, buvusioje Krištopaičių sodyboje, pastatytas paminklas 1949 m. žuvusiems 7 Lietuvos partizanams.
Šukioniai. Apie čia gyvenusius žiemgalius mena VII–IX m. e. a. datuotas kapinynas. Šukionių kaimo kapinėse lankytojų dėmesį traukia XIX a. pab. iš dolomito skaldos sumūryta koplytėlė.

Jono Noreikos – generolo Vėtros (1910–1947) gimtinės vietą žymi paminklinis akmuo su bareljefu. Dovainiškių kaime – paminklinis akmuo pirmajam vyriausiajam Lietuvos kariuomenės vadui S. Žukauskui.

Pakelyje dėmesį patrauks ir Pavėzgių dvaras. Jo paskutinis savininkas buvo prezidento A. Smetonos adjutantas, aviacijos pulkininkas T. Šakmanas. Prie kelio į dvarą – grakšti koplytėlė su Marijos skulptūra.