“Kuršių kelias”

Vakarų Lietuvos turistinis traktas „Kuršių kelias“ skirtas plėtoti pažintinį turizmą dviračiais ir automobiliais Klaipėdos apskrityje. Nuo Lietuvos – Latvijos pasienio keliaujant į pietus iki Senosios Minijos deltos aplankome 27 aikšteles, kurios atspindi Vakarų Lietuvos istoriją, papročius ir gamtą. Jos visos yra sujungtos asfaltuotais keliais, lauko keliukais ir jau įrengtais pėsčiųjų – dviračių takais, sudarydamos pažintinę turistinę trasą „Kuršių kelias“, kurio bendras ilgis – 103 km. Pavadinimas „Kuršių kelias“ siejamas su kaidaise gyvenusia galinga baltų gentimi kuršiais. Ši gentis valdžiusi pajūrio žemes nuo Ventės Rago iki Rygos įlankos. „Kuršių kelias“ driekiasi Lietuvos Baltijos pajūriu, senovės kuršių žemėmis Mėguva ir Pilsotu. Šiandien tai – Palangos, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių teritorija. 

„Kuršių kelio“ aikštelės:
1. Lietuvos – Latvijos pasienis, 2. Būtingė, 3. Žemaičių alka, 4. Šventoji, 5. Kuršiai, 6. Ošupis, 7. Naglio kalnas, 8. Nemirseta, 9. Šaipiai, 10. Plazė, 11. Buvusi Karklės bažnyčia, 12. Pajūrio regioninis parkas, 13. Olandų kepurės skardis, 14. Giruliai, 15. Giruliai (prie stoties), 16. Dviračių takas, 17. Klaipėda, 18. Skulptūrų parkas, 19. Senoji Klaipėda, 20. Žardė, 21. Smeltė, 22. Tyro pelkė, 23. Priekulė, 24. Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalas, 25. Dreverna, 26. Svencelė, 27. Senoji Minijos delta.