Žiežmariai – Mūro Strėvininkai – Liutonys – Bačkonys – Stasiūnai

Maršrutas skirtas keliavimui automobiliu arba dviračiais. Nebijantys ilgesnės kelionės pėsčiomis, gali pasirinkti ir šį keliavimo būdą. Maršruto ilgis – apie 39 km. Maršrutą galima pradėti nuo Kaišiadorių arba nuo magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda, pasukus į Žiežmarius.
Žiežmariai Žiežmariai minimi nuo XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose (pirmąkart – 1387 m.)1600 m. miestelyje buvo apie 1000 gyventojų, veikė 38 smuklės. 1654-1655 m., įsiveržus į Lietuvą rusams, karo ugnis sunaikino dalį miestelio. 1792 m. Žiežmariai paskelbti laisvuoju miestu. Stanislovas Augustas 1792 m. raštu patvirtino miesto teises ir leido naudoti herbą, vaizduojantį šv. Stanislovą, prikeliantį iš kapo mirusį žmogų, virš vyskupo lazdos – aukso karūną ir Apvaizdos akį, o virš skydo – antrą karūną.1812 m. per Žiežmarius žygiavo prancūzų karinis Davu korpusas, visos kariuomenės vyriausiasis štabas, gvardija ir Miurato lengvoji kavalerija. Taip pat čia buvo sustojęs Napoleonas. Lapkričio mėnesį netoli Žiežmarių, prie Strėvos, įvyko mūšis su grįžtančiais iš Rusijos prancūzais. Miestelio centrinė dalis – urbanistikos paminklas, nes išsaugojo senuosius bruožus – gatvių tinklą, turgaus aikštę, ties kuria tankiai išsidėstę amatininkų ir pirklių namai.
1. Žiežmarių šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (Vilniaus g. 1)Bažnyčios istorija siekia 1502 m. Mūrinės bažnyčios projektas patvirtintas 1909 m., o 1914 m. senosios bažnyčios vietoje pradėta statyti nauja bažnyčia. Iki 1915 m. sumūrytos sienos. 1919 m. pastatytas vienas bažnyčios bokštas, antro pastayti nebespėta. Nepabaigus darbų, 1924 m. tikintieji persikėlė į naująją bažnyčią. 
Priešais bažnyčią – Laisvės paminklas. 
2. Laisvės paminklasPaminklas pastatytas 1932 m. (aut. A. Jakševičius). Sovietmečiu buvo nugriautas. 1991 m. buvo atstatytas (dail. R. Venskūnienė, arch. A. Sprindys). Einant nuo paminklo toliau Vilniaus gatve – užvažiuojamieji nakvynės namai – austerija, už jos – sinagoga.3. Aludininko namas (Vilniaus g. 7) Tai XX a. pradžios medinis namas. Tai vienas iš namų, kuriam būdinga kaimiškų gyvenamųjų namų, pritaikytų verslams, architektūra. Namas stovi galu į gatvę, prie pat šaligatvio. Name veikusi aludė, maisto prekių krautuvėlė. Dabar namas privatus.
4. Užvažiuojamieji nakvynės namai – austerija (Vilniaus g. ir Žalgirio g. kampas)Karčema su nakvynės namais, pastatyta 1845 m., kuri priklausė Raudondvario ir Žiežmarių dvarų savininkams Tiškevičiams.Projekto autorius greičiausiai buvo architektas Cezaris Anichinis, tuo metu projektavęs Žiežmarių dvaro pastatus.
5. SinagogaViena iš keturiolikos Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų, statyta greičiausiai XIX a. viduryje, tad jos architektūroje jaučiama romantizmo įtaka.  Paėjus toliau Žalgirio gatvele, po kaire puse matomas paminklas kariui.
6. Kario paminklas sovietinių karių kapinėseŽiežmarių karių kapinėse palaidota 630 karių. Dauguma jų žuvo prie Antakalnio ir Lijono kaimų vokiečių kontrpuolimo metu 1944 m. liepos mėnesį. 1952 m. kapinėse pastatytas paminklas.
Žiežmariuose taip pat galima aplankyti žydų kapines (važiuoti Vytauto gatve link greitkelio Vilnius – Kaunas, pasukti į Tulpių gatvę ties pirma sankryža sukti dešiniau ir važiuoti iki galo. Kapinės kelio dešinėje pusėje aptvertos tvora). Žiežmarių žydų kapinėse yra  atminimo akmuo, kuris žymi vietą, kur buvo užkasami pokario metais Žiežmarių apylinkėse žuvusiųjų partizanų palaikai. Atgimimo metu partizanų palaikai buvo iškasti ir 1991 m. rugpjūčio 17 d. iškilmingai perlaidoti Kaišiadorių miesto kapinėse, prie Partizanų koplyčios.
Norintys atsipūsti, išgerti šiltos arbatos ar kavos puodelį, papietauti, gali užsukti į Žiežmarių užeigą, esančią Žaslių g. 14.
7. Žiežmarių miestelio salė (Vytauto g. 13)
Žiežmarių miestelio salė – „plytų stiliaus“ pastatas. Prieškaryje čia buvo įsikūrusi valsčiaus administracija, o šiuo metu – Žiežmarių kultūros ir meno centras. Pastatas stovi gražioje vietoje. Šalia teka Strėva. Galima pasivaikščioti paupiu.
8. Žiežmarių dvarasXIX a. viduryje Žiežmarių įvaizdžiui susiformuoti didelės įtakos turėjo italų architektas Cezaris Laurynas Anichinis. Jo suprojektuoti ir 1857 – 1858 m. pastatyti Žiežmarių dvaro rūmai vieninteliai išliko iki mūsų dienų.Tel. 8 625 63 912
Nuo dvaro vykti toliau. Netoliese esančioje sankryžoje sukti į kairę Semeliškių kryptimi ir važiuoti į Mūro Strėvininkus. Visą laiką važiuoti tiesiai, apie 4 km. Maitinimas: Žiežmarių užeiga, Žaslių g. 14.Interneto prieiga, biblioteka: Žaslių g. 36.Parduotuvės: Žaslių g. 53, Kauno g. 2/1, kt. Mūro Strėvininkai Manoma, kad Mūro Strėvininkuose XIV a. čia yra buvusi pilis, kronikose minima Streben vardu, kurią 1368 m. sudegino kryžiuočiai. Prie Strėvos upės, galbūt ir prie dabartinių Mūro Strėvininkų, 1348 m. ir 1375 m. vyko mūšiai su kryžiuočiais. O 1387 m. Jogailos rašte minimas Strėvininkų valsčius. XVI a. Mūro Strėvininkus valdė Stravinskiai. Iš šios Stravinskių giminės yra kilęs pasaulinio garso rusų kompozitorius Igoris Stravinskis. I. Stravinskis autobiografijoje rašė, kad jo protėviai Lenkijon atklydo iš Pabaltijo kraštų. 1590 m. Biruliškių kuopinio susirinkimo centrui priskirti jau Bogdanui Oginskiui priklausę Strėvininkai. 1598 m. Strėvininkų dvarininkas Petras Koplenskis susikeitė žeme su B. Oginskiu. Įvažiavus į Mūro Strėvininkų kaimą, sukti į kairę. Pasukus keliuku važiuoti tiesiai iki cerkvės. 9. Mūro Strėvininkų sentikių cerkvėCerkvė statyta 1895 m., tačiau 1969 m. pastatas sudegė. Dabartinė cerkvė pastatyta 1974 m. Virš pastato įrengtas kupolas su sentikių kryžiumi. Cerkvė buvo kelis kartus apiplėšta – pavogtos buvusios ikonos. Cerkvėje saugoma Evangelijų knyga (1595) – respublikinės reikšmės dailės paminklas.
Nuo cerkvės važiuoti atgal iki pagrindinio kelio. Juo sukti į kairę. Važiuoti per kaimą tiesiai, kol kairėje pamatome didingą baltos spalvos pastatą. 10. Oginskių dvaro rūmaiMūro Strėvininkuose išliko Oginskių dvaro rūmai, kurie konfiskuoti iš savininkų po 1831 m. sukilimo ir po to buvo naudojami kaip kareivinės, vėliau – prieglauda, o šiuo metu čia veikia pensionatas. Pensionatas buvo įkurtas dar prieš II pasaulinį karą. Anksčiau jį prižiūrėdavo vienuolės kotrynietės. Šiame pensionate paskutines savo gyvenimo dienas praleido rašytojas Juozas Gražulis – buvęs poetės S. Nėries bendramokslis. Jo redaguotame studentiškame laikraštėlyje būsimoji poetė ir debiutavo. Parduotuvė: „KOOPS“ parduotuvė, Mokyklos g. 16. Toliau važiuoti Kietaviškių kryptimi apie 2 km iki Liutonių. Liutonys Pačioje kaimo pradžioje, kairėje pusėje, įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Dūmė“. Tel. 8 618 51818.Įvažiavus į Liutonių kaimą, kaimo centre, prie sankryžos, įsikūrusi Degučių kaimo turizmo sodyba. Norintys, čia gali išsinuomoti baidares ir paplaukioti Strėvos upe. Tel. 8 652 86056.
Parduotuvė: Jovarų g. 16 (priešais Degučių kaimo turizmo sodybą). Už sodybos, sankryžoje sukti į dešinę pusę ir važiuoti link Bačkonių.
BačkonysPavažiavus 2,2 km sukti į dešinę link Bačkonių hidrojėgainės. Automobilį palikti prie užtvaros ir leistis nuo kalniuko žemyn.
11. Pastrėvio (Bačkonių) hidrojėgainėPastatyta 1955 m. užtvenkus Strėvos upę. Graži gamta – tvenkinys, Strėvos upė, galima pastovyklauti, papoilsiauti.
12. Mūro Strėvininkų piliakalnis Mūro Strėvininkų piliakalnis įrengtas Strėvos upės kairiajame krante buvusioje kalvoje. Iš šiaurės, rytų ir pietų ją supo upė ir jos slėnis (dabar – Bačkonių tvenkinys). Pietvakariuose piliakalnis siekė aukštumą, nuo kurios buvo atskirtas pylimu ir grioviu. Piliakalnis buvo apardytas 1955 m. statant Bačkonių (Pastrėvio) hidroelektrinę. Dabartiniai piliakalnio šlaitai statūs, iki 16 m aukščio. Aikštelė yra trapecinė, pailga šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi,  23 m ilgio ir 10 m pločio rytinėje pusėje ir 8,5 m pločio vakarinėje pusėje. Pietvakariniame aikštelės krašte išlikusios 0,5 m aukščio ir 12 m pločio pylimo liekanos. Į vakarus nuo piliakalnio, gretimoje aukštumoje, buvo papėdės gyvenvietė, užėmusi 1,2 ha plotą. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Užkopus ant piliakalnio, galima pasigėrėti gražiu Kaišiadorių rajono kraštovaizdžiu.Toliau grįžti iki pagrindinio kelio. Sukti į kairę ir važiuoti tiesiai apie 1,4 km. Tuomet sukti į dešinę ir važiuoti keliuku apie 800 m, kol privažiuojami kapai dešinėje pusėje.
13. Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapaiKapinių pagrindas yra 1 metro aukščio pylimas, o kapinių ribas žymi aplink einantis sampilas. Aplink pylimą negilus griovys, greičiausiai buvo iškastas įrengiant sampilą. Jo šiaurinėje kraštinėje ties centru yra prakastas 1 metro pločio tarpas, tai savotiškas “įėjimas” į kapines. Kapinėse yra 16 sveikų tipinių antkapinių kryžių, du stipriai apgadinti antkapiai ir 2 antkapių nuolaužos. Nuo kapų važiuojant tiesiai tolyn senuoju Vilniaus – Kauno keliu, galima pasiekti kavinę “Skardis”. Tel. 8 611 36086. Grįžti atgal iki pagrindinio kelio, sankryžoje važiuoti tiesiai iki nuorodos į Bačkonių konferencijų centrą. Bačkonių konferencijų centras, restoranas, viešbutis. Tel. 8 346 41315, 67007. 14. Bačkonių buvusio dvaro parkai.Šalia konferencijų centro, dešinėje pusėje Bačkonių buvusio dvaro parkai. Parko kūrimo darbams vadovavo italų sodininkas. Parkas peizažinis, įsikūręs kalvotoje vietoje, išsidėstęs trijose terasose. Viršutinėje terasoje buvo palivarko sodyba. Vidurinėje terasoje iškastas tvenkinys, per kurį teka Kalpė. Į vakarus nuo vidurinės terasos prasideda miško parkas, jo pakraštyje yra dar vienas, žemutinis tvenkinys. Parko medynus sudaro vietiniai medžiai – ąžuolai, liepos, pušys, eglės. Yra ir retų dekoratyvinių medžių – stambiavaisis ąžuolas, amerikinė liepa, japoninis ir sibirinis maumedžiai, vėlyvoji ieva, vakarinės tujos, sedulos, rutuliniai klevai ir kiti medžiai. XX a. 7-8-mečiais 8 ha parkas rekonstruotas, praplėstas (iki 1 ha) tvenkinys. Mašrutą galima baigti išvažiavus į automagistralę. Norintys dar pakeliauti, pabūti gamtoje, gali užsukti į Strošiūnų mišką. Nedavažiavus išvažiavimo į automagistralę, reikia sukti į kairę ir važiuoti miško keliu. Važiuoti tiesiai, laikytis kairiau. Pavažiavus 1,9 km nuo keliuko pradžios, galima pasukti į kairę – ten yra atokvėpio vieta. Nuo miško keliuko pradžios pavažiavus 6,5 km, pasiekiamos Mažųjų Vladikiškių kaimo kapinės.   
15.  Mažųjų Vladikiškių kapinės (pakeliui nuo magistralės Stasiū k. link, dešinėje kelio Nr. 1808 pusėje)Tai vienos gražiausių kapinių Kaišiadorių rajone. Jose palaidoti Vladikiškių dvaro savininkai – Riomerių giminės atstovai. Kapinėse yra išlikusi Riomerių koplyčia su trimis epitafijomis. 16. Žydų genocido aukų kapai yra miške, netoli Mažųjų Vladikiškių kapinių. Šioje vietoje 1941 rugpjūčio 28 d. buvo sušaudyta 1911 Žiežmarių, Žaslių ir Kaišiadorių žydų. 1964 m. pastatytas paminklinis akmuo.
Iš kapinių, pagrindiniu keliu sukti į dešinę ir važiuoti Stasiūnų link. Pavažiavus 1,9 km sukti į dešinę. Ten – Vladikiškių dvaro pastatas.
Stasiūnai
17. Vladikiškių dvaro pastatasIšlikęs gyvenamasis namas. Dalis namo apkalta lentomis, kita dalis – mūrinė. Šalia išlikęs mūrinis tvartas ir svirnas, taip pat dalis parko ir tvenkinys. Kažkada dvaras priklausė Kierdėjams, o XVII a. atiteko Riomeriams. 1922 m. žemės reformos įstatymu, didelė dalis dvaro žemių buvo išdalintos bežemiams ir mažažemiams – taip įsikūrė Stasiūnų kaimas. Važiuojant toliau tuo keliu, galima pasiekti kaimo turizmo sodybą „Dalios sodyba“. Tel. 8 687 15256.Grįžtant ir važiuojant pagrindiniu keliu, Stasiūnų kaimo pabaigoje matoma medinė rodyklė į „Roko sodybą“. Tel. 8 620 20060Parduotuvė: „Pasagėlė”, Ateities g.Biblioteka: Stasiūnų biblioteka, Pavasario g. 2. Pailsėti galima prie netoliese esančio Kiemelių ežero.