Maršruto ilgis 3 km.
Švenčionių kraštas, kur nuo seno žaliuoja girios, stūkso kalvos ir kalvelės, spindi žydros ežerų akutės. Kiek atmena senoliai, čia buvo nalšios žemės širdis- istorinė rytinių lietuvių žemė.
Švenčionių kraštui būdinga unikali gamta: miškai, ežerai ir ežerėliai, žydras Žeimenos kaspinas, upeliai, piliakalniai, kaimai ir kaimeliai, kuriuose gyvena darbštūs aukštaičiai. Čia tyvuliuoja 289 ežerai, tarp jų didžiausi- Kretuonas (880 ha), Vajuonis (230 ha).
Daug puikių gamtos kertelių yra Švenčionių krašte, todėl, norint jas išsaugoti, buvo įkurtas Aukštaitijos nacionalinis parkas, Labanoro, Sirvėtos ir Asvejos regioniniai parkai. Jie užima gana didelę šio krašto dalį, apie 31% rajono teritorijos. Smagu ilsėtis Švenčionių apylinkėse ir vasarą, ir žiemą, nes kraštas ekologiškai švarus, nėra aplinką teršiančios pramonės.
Mieli Keliautojai! Atvykę į šį nuostabų kraštą, atsidursite gamtos prieglobstyje, pajusite didžiųjų senovės girių kvapą, pasiklausysite paslaptingo upių ir upelių čiurlenimo, panardysite skaidrių kaip krištolas ežerų bangose, susipažinsite su puikiais šio krašto žmonėmis, papročiais, sužinosite jo istoriją, išgirsite daug įdomių pasakojimų ir legendų, išgirsite širdį veriančių aukštaitiškų dainų.
Asfaltuotas dviračių takas prasideda rytiniame Švenčionių miesto pakraštyje. Taku važiuojantys mažieji dviratininkai turės laiko ir pavažinėti dviračiais ir pažaisti miško pakraštyje, pailsėti poilsio vietose.
Tako pabaiga- Švenčionių miesto gyventojų ir svečių pamėgtas Bėlio ežero paplūdimys su nardymo bokšteliais, su mažiesiems įrengta maudymosi vieta, Ežeras šalia didelių kalvų, vienos iš kurių slėnyje vyksta miesto ir rajono šventės, taip pat tarptautiniai festivaliai.