Loading…
Juodlės pažintinis takas
Tai 4,5 km ilgio pažintinis ekologinis takas aplink Juodlės ežerą. Jame pažymėta 12 stotelių. Keliaujant iš vienos į kitą susipažįstama su kraštovaizdžiu, parkui būdingais miškais, kertinėmis miško buveinėmis, pelkėmis, retų rūšių augalais, grybais bei gyvūnais. Prie tako įrengti informaciniai stendai, apžvalgos bokšteliai.
Juodlės ežerą paliko prieš 10 tūkst. metų maždaug tarp Šaukėnų ir Užvenčio tyvuliavusios ištirpusio ledyno marios. Vėliau jų vanduo prasigraužė pro Vainagių-Raudsparnės kalvagūbrį ir nutekėjo Ventos-Dubysos senslėniu. Dugne liko lyguma su nedideliais upeliais ir ežerėliais. Tuomet vyravo arktinis klimatas, tad rytinėje marių pakrantėje susidarė šaltoji dykuma. Nepastovios krypties vėjai supūtė kopas, kurių kauburėliai klimatui šylant apaugo mišku.
Per tūkstančius metų Juodlės duburyje telkšojęs ežeras paseno, dugne nusėdo milijardai žuvusių mikroskopinių organizmų. Jų kūnai ir mineralinės medžiagos sudarė 1,5 – 5 metrų storio nuosėdų sluoksnį. Iš suirusių stambesnių augalų liekanų susiformavo iki trijų metrų storio durpių sluoksnis, ežero pakraščiai apžėlė vandens augalais.
Prieš pusšimtį metų Juodlė buvo beveik užakusi, iš ežero telikusi maždaug pusės hektaro vandens “akis” su sala. Vandens lopinėlį supo užpelkėjusi pieva. 1965 m. šaukėniškiai supylė pylimą ir užtvenkė iš ežero ištekantį upelį. Vanduo ežere pakilo apie metrą. Tačiau kastuvais ir karučiais supilta užtvanka nebuvo patikima. 1969 m. ežero pylimas buvo paaukštintas ir sutvirtintas. Iškasto grunto krūvos ežero vandeniui pakilus tapo salomis. Šiuo metu ežere yra 8 nedidelės salelės, apžėlusios vešlia žoline augalija ir beržais. Vasarą, įšilus vandeniui, į paviršių iškyla durpių salos, kurios vėliau vėl nugrimzta į dugną.
Juodlės ežerą gaivina neišdžiūstantis ir neužšąlantis šaltiniuotas upelis. Pietinėje dalyje į ežerą įsilieja dar keli trumpesni iš šaltinių ištrykštantys upeliūkščiai. Ežeras gana žuvingas – žiemą po ledu galima pagauti lydekų, pavasarį ir vasarą kimba lynai, kuojos, raudės. Pagal paukščių įvairovę Juodlė yra pats turtingiausias Kurtuvėnų regioninio parko ežeras. Perėjimo ir veisimosi metu čia galima stebėti apie 30 paukščių rūšių. 1967 m. Juodlės ežeras paskelbtas vandens paukščių draustiniu.
Juodlės kalnas – paskutinė pažintinio tako stotelė. Nuo jo atsiveria išraiškingas kraštovaizdis: mišku apaugusios kalvos, nendrėmis užželiantis ežeras, pakrantės nameliai. Prie Juodlės galima poilsiauti – maudytis, žvejoti.
Juodlės ežerą paliko prieš 10 tūkst. metų maždaug tarp Šaukėnų ir Užvenčio tyvuliavusios ištirpusio ledyno marios. Vėliau jų vanduo prasigraužė pro Vainagių-Raudsparnės kalvagūbrį ir nutekėjo Ventos-Dubysos senslėniu. Dugne liko lyguma su nedideliais upeliais ir ežerėliais. Tuomet vyravo arktinis klimatas, tad rytinėje marių pakrantėje susidarė šaltoji dykuma. Nepastovios krypties vėjai supūtė kopas, kurių kauburėliai klimatui šylant apaugo mišku.
Per tūkstančius metų Juodlės duburyje telkšojęs ežeras paseno, dugne nusėdo milijardai žuvusių mikroskopinių organizmų. Jų kūnai ir mineralinės medžiagos sudarė 1,5 – 5 metrų storio nuosėdų sluoksnį. Iš suirusių stambesnių augalų liekanų susiformavo iki trijų metrų storio durpių sluoksnis, ežero pakraščiai apžėlė vandens augalais.
Prieš pusšimtį metų Juodlė buvo beveik užakusi, iš ežero telikusi maždaug pusės hektaro vandens “akis” su sala. Vandens lopinėlį supo užpelkėjusi pieva. 1965 m. šaukėniškiai supylė pylimą ir užtvenkė iš ežero ištekantį upelį. Vanduo ežere pakilo apie metrą. Tačiau kastuvais ir karučiais supilta užtvanka nebuvo patikima. 1969 m. ežero pylimas buvo paaukštintas ir sutvirtintas. Iškasto grunto krūvos ežero vandeniui pakilus tapo salomis. Šiuo metu ežere yra 8 nedidelės salelės, apžėlusios vešlia žoline augalija ir beržais. Vasarą, įšilus vandeniui, į paviršių iškyla durpių salos, kurios vėliau vėl nugrimzta į dugną.
Juodlės ežerą gaivina neišdžiūstantis ir neužšąlantis šaltiniuotas upelis. Pietinėje dalyje į ežerą įsilieja dar keli trumpesni iš šaltinių ištrykštantys upeliūkščiai. Ežeras gana žuvingas – žiemą po ledu galima pagauti lydekų, pavasarį ir vasarą kimba lynai, kuojos, raudės. Pagal paukščių įvairovę Juodlė yra pats turtingiausias Kurtuvėnų regioninio parko ežeras. Perėjimo ir veisimosi metu čia galima stebėti apie 30 paukščių rūšių. 1967 m. Juodlės ežeras paskelbtas vandens paukščių draustiniu.
Juodlės kalnas – paskutinė pažintinio tako stotelė. Nuo jo atsiveria išraiškingas kraštovaizdis: mišku apaugusios kalvos, nendrėmis užželiantis ežeras, pakrantės nameliai. Prie Juodlės galima poilsiauti – maudytis, žvejoti.
