Restoranas “Sues Indian Raja”

Kartais troškimai tampa aistra, aistra tampa svajone, o svajonė vieną gražią dieną virsta realybe, ir tada iškyla vizija paversti svajonę nepamirštama gaire laiko tėkmėje.
1997 metų viduryje aš atsidūriau kryžkelėje, svarstydamas, ką daryti, pasibaigus mano darbams Indijoje ir Dubajuje pagrindines buveines turinčioje Integra grupėje: ar grįžti į Indiją, ar tęsti kokią nors veiklą Rytų Europoje, kadangi 1993 m. aš persikėliau į Maskvą. Mano atvykimas į Maskvą buvo susijęs su Khaitans Satya grupės Tarptautinės prekybos ir korporacinių ryšių padalinio prezidento darbu. Aš gavau užduotį vykti į Maskvą ir 1992-93 metais įsteigti ten firmos prekybos atstovybę. Besirūpindamas infrastruktūra, gavau labai gerą pasiūlymą iš Didžiosios Britanijos bendrovės dėl panašaus pobūdžio paskyrimo, kuris buvo žymiai įdomesnis, kadangi šios bendrovės kūno priežiūros priemonės jau buvo patikrintos ir išbandytos Rusijos rinkoje, ir buvo keliamas tikslas išplėsti prekybos tinklą į kitas NVS valstybes ir Baltijos šalis, anksčiau buvusias Sovietų Sąjungos sudėtyje. Tai buvo labai dinamiška grupė, kuriai vadovavo jaunas 32 metų generalinis direktorius, kas buvo ypač netikėta – pats jauniausias brolis Jatania šeimoje, valdančioje Lornamed Ltd, todėl labai viliojantis pasiūlymas buvo tapti jų firmos vadovu Rusijai ir NVS šalims ir t.t. Aš vertinu patirtį, tačiau ne pernelyg ilgalaikę, kadangi viena iš patirčių, kurią išmokau iš jaunojo generalinio direktoriaus Mike Jatania ir kuri vėliau man padėjo padėti pagrindus savo verslui buvo ta, kad jei turite norą veikti ir pasiryžimą, ribų nėra.
Gavę Jono Lapinsko kvietimą užmegzti verslo ryšius, mano velionė žmona Suwvarna (Sue) ir aš atvykome į Kauną Lietuvoje, kur gyveno Jonas, ir jis įpiršo mums mintį, kad Lietuvos bei kitų Baltijos šalių rinkos yra augančios, kad verslo įkūrimas šiose šalyse galėtų būti geresnis variantas, negu grįžimas į Indiją, tad mes pradėjome rimtai mąstyti apie tai. Viešėdami Lietuvoje, 3 dienas mes valgėme geriausiuose Lietuvos sostinės Vilniaus ir Kauno restoranuose, ir kiekvieną kartą, grįžę į viešbutį, abu galvojome, kad būtų įdomu pasiūlyti lietuviams aštrių nacionalinių indiškų valgių, ir kuo daugiau mes apie tai kalbėjome, tuo didesnis buvo noras įgyvendinti šią idėją. Ir Sue, ir aš buvome dideli gurmanai, be to, jos darbas Oberoi Group of Hotels Delyje uždegė jos vaizduotę ir įtikino, kad mūsų galutinis tikslas turėtų būti viešbučių ar restoranų verslas, ką ji pripažino tomis dienomis, susipažindama su Baltijos šalimis.
Tokiu būdu 1997 m. balandžio-gegužės mėnesiais kilo troškimas įsteigti indišką restoraną Vilniuje ir atsirado pasiryžimas įgyvendinti šį troškimą realybėje. Su šiuo tikslu ir šia vizija mes su Sue atvykome į Vilnių 1997 m. birželio mėnesį ir įsteigėme ten indišką restoraną.
Buvo daug kliūčių, tačiau, nesigilindamas į jas, noriu tik pažymėti, kad pirmaisiais nepriklausomybės metais kurti verslą buvo daug sunkiau, ir aš buvau beveik netekęs kantrybės ir norėjau grįžti į Indiją, tačiau Sue buvo ryžtinga ir manė, kad mes turime būti kantrūs, kadangi niekas gyvenime nėra taip lengva.
1998 m. balandžio mėnesį Vilniuje, Lietuvoje buvo įsteigtas restoranas „Sue’s Indian Raja”, tačiau, nelaimei, tai įvyko jau be Sue, kuri mirė 1997 m. spalio mėnesio pabaigoje Maskvoje, sustojus širdžiai. Todėl restoranas buvo pavadintas Sue, MANO ĮKVĖPĖJOS vardu.

Dalinio vadas Rajinderis K. Chaudhary (Indijos oro pajėgų atsargos karininkas)
Direktorius