40 m. apie „Valerianą ir Tūkstantmečio planetų miestą“ svajojęs L. Bessonas pavertė jį brangiausia kada nors Prancūzijoje sukurta juosta (interviu)
Fantastinis veiksmo filmas „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“, kurį jau nuo šio savaitgalio galės pamatyti ir Lietuvos žiūrovai, yra ne šiaip sau eilinė į kino teatrus atkeliaujanti juosta. Išskirtine ją jau dabar daro faktai, jog režisierius Lucas Bessonas filmą kūrė beveik 40 metų ir tai pati brangiausia juosta, kada nors sukurta Prancūzijoje. Negana to, savo ambicijomis ji prilyginama tokioms kino frančizėms kaip „Žvaigždžių karai“ bei „Įsikūnijimas“. „Pagaliau aš padariau tai, apie ką svajojau nuo savo karjeros pradžios“, – neslepia L. Bessonas.
– Kaip ir kada kilo idėja kurti filmą apie Valerianą?
– Vaikystėje buvau išprotėjęs dėl komiksų apie Verelianą ir Laureliną. Man tuomet atrodė, jog tai yra geriausia, kas kada nors buvo sukurta Prancūzijoje. Ir, žinoma, ėmiau svajoti, kad kada nors šių herojų istorija persikels į kino ekranus. Kai režisavau „Penktąjį elementą“, man jau buvo 30 metų ir būtent tada aiškiai suvokiau, kad tai, kas sukosi mano galvoje turi virsti realybe. Daugelis manęs dar tuomet klausinėjo: kam kuri šitą mėšlą, jei gali režisuoti Valerianą?
– Ką tuomet atsakėte?
– Sakydavau, kad tai neįmanoma. Istorijoje dalyvavo du žmonės ir milijardas monstrų, tad neturėjau vizijos, kaip paversti tai filmu. Darkart perskaičiau komiksus ir nusprendžiau: taip, tai neįmanoma. Tačiau vėliau idėja ėmė atrodyti vis realesnė ir galvoje ėmiau statyti pamatus filmui.
– Kodėl „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“ dienos šviesą išvydo tik dabar?
– Scenarijų rašyti baigiau prieš keletą metų ir jau buvau pradėjęs ieškoti finansavimo, bet tuomet pasirodė „Įsikūnijimas“. Todėl teko laukti. Tačiau buvo ir gerų aspektų: mačiau, kad specialieji efektai tiek toli pažengę, kad mano filmas atrodys daug įspūdingiau, nei maniau prieš daugelį metų. „Įsikūnijimas“ buvo puikus įrodymas, kad vaizduotei ribų nėra, tačiau grįžęs iš filmo peržiūros išmečiau savo scenarijų į šiukšlių dėžę, nes toji juosta buvo lyg mano ilgai kramtytos svajonės išsipildymas.
– Kaip pasikeitė specialiųjų efektų galimybės nuo „Penktojo elemento“ laikų?
– Tai tas pats, kas lyginti dviratį ir kosminį laivą. Palyginimui galiu pasakyti, jog „Penktajame elemente“ panaudojome 188 efektus, „Valeriane“ – jau 2734. Šiandien šioje srityje nėra ribų. Ir tai puiki žinia tokiems ligoniams, kaip aš.
– Kodėl filmui pasirinkote dar tik kylančias žvaigždes Carą Delevigne bei Dane’ą DeHaaną, o ne kokius senus Holivudo vilkus, kurių pavardės savaime parduoda filmą?
– Jei atvirai, norėjau žiūrovams dovanoti jų pažinimo džiaugsmą. Šiandien žmonės neina į filmą tik dėl Leonardo DiCaprio, jie darosi atsargūs, renkasi visą paketą kartu su patraukliu pavadinimu, scenarijaus vingiu bei kabinančiomis istorijomis iš užkulisių.
– Komiksuose apie Valerianą yra išties daug įdomių istorijų. Gal jau galvojate apie filmo tęsinį?
– Žinoma, taip. Būsiu laimingiausias žmogus planetoje, jei žmonėms patiks „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“ ir aš galėsiu imtis tęsinių. Turiu medžiagos dar dviems filmams.
1967 metais prancūzas rašytojas Pierre’as Christinas bei menininkas Jean-Claude’as Mezieresas sukūrė komiksus apie Valerianą ir Laureline. Dabar atėjo mūsų eilė paversti juos įspūdingais filmais.
Fantastinį veiksmo filmą „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“ Lietuvos žiūrovai galės pamatyti jau nuo liepos 28 dienos.
Filmo anonsas: https://youtu.be/XXdPhkxMIeU
